Auditoriai ligoninėje turėjo „šilto“ darbelio

Vasario mėnesį rajono politikai Kontrolės ir audito tarnybai pavedė atlikti viešosios įstaigos Plungės rajono savivaldybės ligoninės veiklos auditą. Tikrintojai turėjo išsiaiškinti, ar ligoninė 2019–2020 m. ekonomiškai naudojo ir valdė turimus išteklius ir turtą, ar valdymo organai tinkamai vykdė jiems priskirtas funkcijas. Nors auditą numatyta atlikti iki liepos 1-osios, tačiau jį teko nukelti iki spalio mėnesio. Tad trečiadienį Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariai išgirdo tikrintojų išvadas. O trūkumų – nors vežimu vežk. Kas už tai atsakingas? Nors dokumentuose jokios pavardės neminimos, reikia manyti, kad atsakomybė (ar bent jau didžioji dalis jos) turėtų gulti

ant tuometinio įstaigos vadovo Antano
Martusevičiaus pečių.

Dirbo be strategijos
Pirmoji audito išvadų eilutė nieko gero nežadėjo: „Įstaiga 2020 metais nepasiekė dalies nustatytų veiklos vertinimo rodiklių, ligoninei nėra suteiktas skaidrios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vardas.“

Kaip sakė išvadas Kontrolės komiteto nariams pateikusi Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė, audito atlikimui trukdė tai, jog kovo mėnesį, kilus skandalui dėl galimų korupcinių nusikaltimų, nuo pareigų buvo nušalinti ir ligoninės direktorius, ir viešųjų pirkimų specialistas. Be to, didžiąją dalį įstaigos viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, vykdymo dokumentų yra paėmusios tyrimą atliekančios specialiosios tarnybos.
Atliekant veiklos auditą vertinama, ką įstaiga yra susiplanavusi, o tam reikalingas strateginis veiklos planas. Deja, tokio dokumento ligoninėje nebuvo. Dalis priemonių, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto, pažymėtos Savivaldybės strateginiame plane. „Bet ir čia galime sakyti: ligoninė gavo pinigų, juos išleido, o išsamesnių ataskaitų nėra“, – atkreipė dėmesį D. Jarašiūnienė.
Pasigesta ir informacijos, kas kuruoja šią sritį. Kadangi Plungės rajono savivaldybė yra ligoninės steigėja, tad ji ir turi reikalauti strateginio plano. Be to, kad ligoninė nebuvo patvirtinusi savo strateginio plano ir rajono strateginiuose planavimo dokumentuose neaiškiai apibrėžtos įstaigos veiklos kryptys, dar nenurodyti vertinimo kriterijai ar rodikliai, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, kaip įgyvendintos pavestos funkcijos. Tad nieko keisto, jog Savivaldybės kontrolierė trumpai ir aiškiai konstatavo, kad ir ligoninės savininkas nepakankamai kontroliavo įstaigos veiklą.
Direktorius įstatų neskaitė?
Kalbėdama apie įstaigos įstatus, kontrolierė pažymėjo, jog paskutinį kartą jie buvo patvirtinti 2010 m., tad seniai nebeatitiko teisės aktų. „Iš įvairių įsakymų matyti, kad ligoninės direktorius lyg ir vadovavosi įstatais, bet jausmas toks, kad tų įstatų nebuvo skaitęs“, – pabrėžė ji.
Kaip pavyzdį D. Jarašiūnienė pateikė Gydymo ir Slaugos tarybų sudarymą. Šias tarybas patvirtino direktorius, nors pagal įstatus tai turėjo daryti įstaigos savininkas. Nors tarybos patvirtintos nesivadovaujant įstatais, kontrolierė atkreipė dėmesį, jog Gydymo taryba, kuriai vadovavo pats ligoninės direktorius, dirbo neefektyviai. 2019 m. posėdžių nerengė, 2020 m. surengė tik du, nors pagal reglamentą posėdžiai turėjo vykti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią ketvirtadienį.
Pirkimai netvarkingi ir… apgaulingi
Apie tai, ar įstaiga tinkamai vykdė viešuosius pirkimus, D. Jarašiūnienė daug nekalbėjo. Priežastis paprasta – kaip ir minėta, nemažai dokumentų yra išsivežusios specialiosios tarnybos. Tačiau iš to, ką pavyko pamatyti, auditorių išvada trumpa ir aiški: viešieji pirkimai netvarkingi ir galimai apgaulingi.
Vienas iš pavyzdžių – lengvojo automobilio įsigijimas. Mašinos kaina, planuota pirkimo sąlygose ir nurodyta pirminėje pirkimo–pardavimo sutartyje, nuo 20 570 Eur (su PVM) pakilo iki 26 630 Eur (su PVM). Tą pačią dieną pakeistas ir mokėjimo grafikas – vietoje sumokėjimo per 24 mėnesių laikotarpį numatyta atsiskaityti per keturis kartus (paskutinę įmoką sumokant per 90 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos).
Apstu Darbo kodekso pažeidimų
Kaip pažymėjo Savivaldybės kontrolierė, atliekant auditus daug dėmesio skiriama darbo užmokesčio sričiai. Tad ir kapstydamiesi po ligoninės veiklą auditoriai į atlyginimus pažiūrėjo atidžiai.
Išvada – daug Darbo kodekso pažeidimų. Ligoninės vadovas tik praėjusiais metais kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų patvirtintas įstaigos struktūros ir pareigybių sąrašas. Pasak kontrolierės, nors ligoninėje darbo apmokėjimo tvarka ir patvirtinta, tačiau ji buvo netiksli, nesudaranti sąlygų, kad bus vienodai ir pagrįstai atlyginta už darbo rezultatus. Pareiginės algos dydis ar įkainis už vieną konsultaciją nustatytas įstaigos vadovo ir darbuotojo susitarimu. Įstaigoje gydytojų ir medicinos paslaugas teikiančių kitų darbuotojų darbas organizuotas nesivadovaujant Darbo kodeksu.
„Buvo viršijamas darbo laikas, gydytojai dirbo ištisomis paromis. Suprantama, kad trūksta specialistų, bet negalima šitaip engti žmonių ir nesilaikyti Darbo kodekso“, – svarstė D. Jarašiūnienė.
Lėšos naudotos netaupiai
Nors išsamiau apie ligoninėje atliktą veiklos auditą kontrolierė pažadėjo papasakoti Savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau Kontrolės komiteto pirmininkui Algirdui Pečiuliui kilo klausimas, kaip COVID-19, sveikatos apsaugos ministro įsakymai mokėti priedus paveikė finansinę įstaigos pusę.
D. Jarašiūnienė atsakė, kad ligoninė buvo nusprendusi dėl priedų ir pateikė juos ministerijai, tačiau nei praėjusių metų spalį, nei lapkritį prie darbuotojų užmokesčio jų nepriskaičiavo. Jie buvo priskaičiuoti tik gavus pinigus. Dėl to atostogauti gruodį ėjusieji patyrė finansinę skriaudą.
„Labai daug išmokėta priedų už papildomus darbus, tačiau nenurodyti konkretūs papildomų darbų atlikimo terminai, papildomos darbuotojų funkcijos, konkretus laikas konkretiems darbams atlikti. Radome apie 1 500 direktoriaus įsakymų dėl priedų, nenurodant už ką“, – kalbėjo kontrolierė. Pasak jos, vien tai rodo, kad lėšos ligoninėje buvo naudojamos netaupiai, tad nereikia galvoti, jog bus teigiamas rezultatas.
„Nesant sutaupytų darbo užmokesčio lėšų ir 2020 metus baigus nuostolingai, metų pabaigoje ligoninės direktorius skyrė 282 įstaigos darbuotojams vienkartines priemokas prie 2020 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio. Bendra priemokų suma – 21 150 Eur. Skirti vienkartiniai priedai administracijos darbuotojams“, – rašė kontrolierė savo išvadose.
Vicemerei Astai Beierle Eigirdienei kilo klausimas, kaip buvo išdėstytas vadovo darbo laikas. A. Martusevičius, be direktoriavimo, dar dirbo echoskopuotoju, turėdavo budėjimų. „Tas pats kaip ir su kitais. Jei budėdavo per naktį, ryte ateidavo kaip vadovas. Be to, jis buvo atsakingas už rezidentus, kažką dirbo su jais, vadinasi, tuo metu direktoriaus pareigų nėjo“, – atsakė D. Jarašiūnienė.
Anot kontrolierės, tokia ydinga praktika, kad direktorius dar dirba ir papildomus darbus, yra ne tik ligoninėje, bet ir kitose įstaigose. Ji ragino darbdavį (Savivaldybės merą, administracijos direktorių) pasirašant darbo sutartį numatyti konkretų laiką, kada bus atliekamos direktoriaus pareigos, o kada – kitos.
Turi būti dirbama kitaip
Nors pateikdama audito išvadas D. Jarašiūnienė neužsiminė apie ligoninės veiklą Rietavo savivaldybėje, į tai dėmesį atkreipė A. Pečiulis.
Kontrolierė patvirtino, jog Rietave ligoninė teikė rentgeno ir reabilitacijos paslaugas, tačiau 2019–2020 m. veiklos ataskaitoje to nenurodė. Taip pat nenurodyta, kiek iš šių paslaugų uždirbta, kokios sąnaudos, tad spręsti, ar ši veikla ligoninei davė naudos, o gal patirti nuostoliai, kontrolierė pasakyti negalėjo.
Baigdama savo pasisakymą Savivaldybės kontrolierė užsiminė, jog anksčiau ligoninės veiklos auditus atlikdavo nepriklausomi auditoriai. Nors ir buvo prašoma bendradarbiauti, jie nesutiko. „Išvados parodė, kad reikia ne tik nepriklausomo auditoriaus“, – sakė D. Jarašiūnienė.
„Tikimės, kad ligoninė bent su savininku bendraus. Anksčiau ateidavo tik pinigų paprašyti. Nepamenu, kad būtume dar ką nors tvirtinę. Visa tai atsiliepia darbo kokybei. Nesvarbu, kas bus vadovas, svarbu, kad nebebūtų dirbama taip, kaip buvo dirbama“, – reziumavo A. Beierle Eigirdienė.
Įdomumo dėlei paminėsime, jog praėjusių metų ligoninės veiklos rezultatas buvo minus 240 501 Eur. Gydymo įstaigoje dirba 338 darbuotojai. Slaugytojos vidutiniškai per mėnesį uždirba 1 325, o gydytojai – 2 887 eurus (neatskaičius mokesčių).