Artėjantis lapkritis visada primena temą, kuri artima šiam niūriam metų laikui – kapinės ir mirusieji. Apie tai pasikalbėti panoro ir Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai: į posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl Plungės kapinių priežiūros. Miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė pateikė išsamią ataskaitą, kurioje – ir kapinių būklė, ir mirusiųjų statistika, ir, aišku, problemos, su kuriomis tenka susidurti prižiūrint tvarką amžinojo poilsio vietose.
Plungės miesto seniūnija savo aptarnaujamoje teritorijoje prižiūri ketverias kapines: Beržų g. 23–23A, Jovaišiškės kaime, Babrungo seniūnijoje (veikiančios); Telšių g. 68, Plungėje (riboto laidojimo); Birutės g. 24A, Plungėje (riboto laidojimo), Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinės Uošnos g. 3, Plungėje (neveikiančios).
Statistika
D. Jurkuvienė informavo, jog Savivaldybėje praėjusiais metais įdiegus kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemą „Cemety.lt“ nustatyta, kad visose anksčiau išvardytose veikiančiose ir riboto laidojimo Plungės miesto kapinėse yra palaidoti 16 929 mirusieji, suformuotos 13 707 kapavietės, iš kurių neprižiūrimos – 766.
Šiemet Jovaišiškės kaimo kapinėse palaidoti 122 asmenys, iš kurių 35 buvo kremuoti. Naujų kapaviečių nuo metų pradžios čia suformuota 39. Neprižiūrimų kapaviečių – 120.
Plungės miesto viduriniosiose kapinėse Telšių gatvėje nuo šių metų pradžios iki spalio vidurio, kai buvo teikiama ataskaita, palaidoti 98 asmenys, iš jų kremuotų palaikų – 40. Naujų kapaviečių nesuformuota. Pamirštų ir niekieno neprižiūrimų kapaviečių skaičius nemažas – 212.
Senosiose kapinėse, esančiose Birutės gatvėje, palaidoti 23 asmenys, iš kurių 11 buvo kremuoti. Naujų kapaviečių nebeformuojama. Niekieno neprižiūrimų kapaviečių skaičius šiose kapinėse ypač didelis – net 434.
Bendra statistika tokia, kad 2021 metais Plungės miesto kapinėse kol kas palaidoti 243 asmenys. 86 iš jų buvo kremuoti. Naujų kapaviečių padaryta 39, o neprižiūrimų, kuriomis tenka rūpintis miesto seniūnijai, yra, kaip minėta, 766.
Kremavimas
Pateikdama mirusiųjų statistikos duomenis, D. Jurkuvienė kalbėjo, kad laikui bėgant gal atsiras daugiau atvejų, kai artimieji nutars mirusiojo palaikus kremuoti. Tokia praktika, kaip neretai aiškinama, padėtų išspręsti ar bent pristabdytų naujų kapaviečių atsiradimo problemą kapinėse. Tai aktualu ir Plungės miestui. Kaip minėta, šiuo metu veikiančios kapinės yra tik Jovaišiškės kaime, likusios – riboto laidojimo, naujos kapavietės čia nebegali būti formuojamos.
Apie kapinių plėtrą Plungės politikai diskutuoja nemažai metų, paliestas ir kolumbariumo įrengimo klausimas, tačiau viskas kol kas lieka diskusijų lygio. Paskutinįsyk apie tai kalbėta bene 2019-aisiais. Tąkart nuspręsta, kad tinkamiausia statyti kolumbariumą būtų naujosiose kapinėse Jovaišiškės kaime. Esą jį čia galima būtų įrengti prie kapinių vartų, užpakalinę dalį statant ant sklypo ribos – taip dažnai daroma.
Tada politikai pabrėžė, jog Savivaldybė turėtų skelbti kolumbariumo įrengimo ir eksploatavimo konkursą ir neatidėlioti to dar neaišku kuriam laikui.
Tačiau kolumbariumo kapinėse dar nėra. Kokie Savivaldybės planai šiuo klausimu?
Iš pokalbio su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Mantu Česnausku supratome, jog situacija tokia, kokia ir buvusi: kolumbariumo statyba – dar tik ateities planai. „Savivaldybė iš tikro yra, galima sakyti, pasirinkimų kryžkelėje. Neapsisprendžiame, koks būdas geresnis: ar kolumbariumo statybą patikėti privačiam investuotojui, ar pačiai Savivaldybei imtis visų reikalų. Dėl privataus valdytojo vėlgi kyla nemažai neaiškumų – kas bus, kai pasibaigs privatininko ir Savivaldybės sutartis, ar šios paslaugos kaina gyventojams bus adekvati, ar neliks žmonės nusivylę? Savivaldybei pačiai investuoti – vėlgi reikia iš pradžių atsakyti į nemažai klausimų“, – dėstė direktoriaus pavaduotojas.
Taigi kolumbariumo idėjos įgyvendinimas atrodo dar tik ateities reikalas.
Problemos – vandens tiekimas, atliekų išvežimas
Pristatydama kapinių klausimą, D. Jurkuvienė minėjo, kad Plungės miesto seniūnija kapaviečių priežiūros darbus atlieka pagal Užimtumo didinimo programą terminuotai (6 mėn.) įdarbindama du darbo ieškančius asmenis. „Etatinė kapinių prižiūrėtojo pareigybė yra tik viena. 2020 metais buvo panaikinta viena kapinių prižiūrėtojo pareigybė, vietoje jos įsteigiant darbininko pareigybę. Šitoks darbo organizavimas 2020 ir 2021 metais pasiteisino“, – pažymėjo seniūnė.
Pasak D. Jurkuvienės, seniūnija susiduria su vandens tiekimo nesklandumais Telšių gatvės ir Jovaišiškės kaimo kapinėse. „Dėl pasenusių įrenginių šiais metais skubos tvarka buvome priversti imtis neatidėliotinų veiksmų ir pakeisti vandens siurblius. Taip pat dėl sparčios Jovaišiškės kaimo kapinių plėtros ten įrengėme naują laistymo sistemą“, – kalbėjo seniūnė. Kapinių laistymo sistemą prižiūri konkurso laimėtoja UAB „Eurosistema ir ko“.
Seniūnė pridūrė, jog yra susiduriama su atliekų šalinimo problema eksploatuojant praėjusiais metais suprojektuotas ir įrengtas dvi konteinerių aikšteles prie Telšių gatvės kapinių. Sudėtingas ir šiukšliavežės privažiavimas prie aikštelės tarp garažų. Kita probleminė vieta – prie konteinerių aikštelės, įrengtos iš žvyrduobės pusės (prie Norvilo tvenkinio).
„Ten iš viso nėra kelio, vedančio link aikštelės, o yra tik lauko grunto keliukas. Privažiuoti įmanoma tik sausuoju metų laiku. Bijau, kad žiemą rangovai čia apskritai neprivažiuos. Nė kiek ne geriau ir iš turgaus pusės. Kol rangovai nieko nesako, tylime ir mes. Aikštelė yra, o kaip į ją pakliūti? Įrengiant tokius objektus reikėtų pasižiūrėti globaliau, ne tik pasirūpinti konteinerių pastatymu“, – priekaištavo D. Jurkuvienė.
Planuojami darbai
Kalbėdama apie kapinių priežiūrą, seniūnė sakė, jog Birutės ir Telšių gatvių riboto laidojimo kapinėse trūksta duomenų (nėra paminklų, išlikusių dokumentų) apie palaidotus ir atsakingus už kapavietes asmenis, todėl šiuo metu yra nemažai netvarkomų kapų. Jų priežiūra, kaip minėta, rūpinasi Plungės miesto seniūnija. Ieškoma būdų, kaip tokias kapavietes pripažinti neprižiūrimomis ir leisti užlaidoti.
D. Jurkuvienė pasidalijo ir planuojamais darbais, kurie numatomi kitais metais prižiūrint kapines. Štai Jovaišiškės kaimo kapinėse žadama suformuoti naujus kvartalus, takus, nustumdyti stačius šlaitus, Telšių gatvės kapinėse – sumontuoti naujus laiptus, o Birutės gatvės kapinėse – pakloti naują kapinių taką link koplyčios.
Išklausiusi seniūnės pranešimą, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė Jolanta Skurdauskienė turėjo savo nuomonę apie mūsų kapinių priežiūros kultūrą: „Kai kurios kapinės atrodo prasčiau nei kituose rajonuose. Gal kad nemažai metų nebuvo didesnių investicijų? Griūva tvoros, aktualus želdinių priežiūros klausimas. Ūkiškesnio ir profesionalesnio požiūrio trūksta. Tie žmonės, kurie turi kapus palei kapinių tvorą, dažnai vargsta su didžiuliais krūmynais, lapais – gal apie jų genėjimą reikėtų pagalvoti? Geresnės infrastruktūros norėtųsi.“
D. Jurkuvienė replikavo, jog neretai mūsų visuomenė dėl „kažkokių lapų nori atsikratyti visais medžiais“. „Tvarkos kapinėse netrūksta. Nenorėkime plynų laukų. Šioje vietoje kritikos nepriimu“, – tarė ji.
Komiteto narė Judita Stankutė pastebėjo, jog kapinės Plungėje keletą metų buvo apleistos, o šiandien padėtis iš esmės kitokia. „Ačiū seniūnei už Telšių gatvės kapinių šiukšlyno sutvarkymą“, – dėkojo politikė. Už paminklosaugą Savivaldybėje atsakingas specialistas Gintaras Ramonas vėlgi buvo optimistiškas: „Turėjome problemų senosiose kapinėse dėl kunigų kapaviečių – seniūnė sutvarkė. Bus gerų rezultatų, manau, ir ateityje.“
