• Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
No Result
View All Result
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
No Result
View All Result
Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis
No Result
View All Result

Aukštaitė, suradusi namus Žemaitijoje

redaktorius
16 sausio, 2018
Prie židinio, Pirmas puslapis, Kitos naujienos, Teminiai puslapiai, Pirmas puslapis
0
0
VIEWS
Pasidalink

Gimė latvių šeimoje, bet yra lietuvė. Svajojo studijuoti geografiją, pasirinko agronomijos mokslus. Nuo jaunystės iki pensijos dirbo pedagoginį darbą, o karjerą baigė kaip ilgametė muziejininkė. Taip paprastai keliais žodžiais būtų galima nusakyti Mildos Vyšteinaitės gyvenimo istoriją.


Tačiau žmogaus gyvenimas nėra paprastas. Apie tai ir kalbėjome su aukštaite M. Vyšteinaite, likimo posūkių atvesta į Žemaitiją ir atradusia čia savo namus.
Iš Biržų rajono Krauklių kaimo kilusi Milda svajojo apie geografijos studijas – labai norėjo pažinti pasaulį. Bet baigusi Nemunėlio Radviliškio vidurinę mokyklą mergina pasirinko agronomijos studijas Žemės ūkio akademijoje. Praktiškumas nusvėrė svajonę – akademijos studentams mokėjo didesnę stipendiją, kas našlaitei buvo itin svarbu.
Po studijų jauna specialistė buvo paskirta į Raguvėlės (Anykščių r.) žemės ūkio technikumą. Pradėjusi dirbti kaip pedagogė, greitai palypėjo karjeros laiptais – jai patikėta eiti direktoriaus pavaduotojos pareigas. 1971-aisiais, kai technikumas buvo uždarytas, karjerą tęsė Tytuvėnų (Kelmės r.) tarybiniame ūkyje-technikume. Gyveno M. Vyšteinaitė vienuolyno ansamblio pastate, kur buvo įrengtas bendrabutis. Pirmoji jos pažintis su Rietavu įvyko 1982 metais, kai Tytuvėnų technikumas buvo reorganizuotas į profesinę mokyklą.

M. Vyšteinaitės tėvai buvo valstiečiai. 1945 metais jos tėvą Joną nuteisė už tėvynės išdavystę. „Kokia ta išdavystė… Susiginčijo tėtis su stribu, įžeidė jį labai. Už tai ir buvo nuteistas. Gavo dešimt metų lagerio ir dar septynerius tremties. Kaip išvežė, taip ir nebegrįžo. Mama bijojo, kad ir mus išveš. Bet nevežė. Vaikščiojo stribai į namus, ieškojo partizanų spintose ir paloviuose, tempė viską iš namų. Kai nebeliko ko išnešti, liovėsi ir patikrinimai“, – prisiminė sunkius pokario laikus moteris.
Paskutinę žinią iš vyro M. Vyšteinaitės mama Otilija gavo iš Krasnojarsko krašto, o netrukus – 1958 metais – mirė ir pati. Vienturtė Milda liko viena.
Nedaug turėjo giminių, šiandien jų nelikę, tad net nebėra ko paklausti, kodėl Mildos seneliai latviai, tiek iš tėvo, tiek iš mamos pusės, apsigyveno Lietuvoje. Ir kodėl jai, latvių dukrai, buvo užrašyta lietuvės tautybė. Daug gyvenimo paslapčių užnešė laiko dulkės.
Tokios pačios, kokias ji bandė nubraukti nuo garsios kunigaikščių Oginskių giminės istorijos, kai 1993 metais gyvenimas jai pasiūlė netikėtą karjeros posūkį. „Vos tik sulaukusi pensinio amžiaus, pasitraukiau iš dešimt metų eitų Rietavo žemės ūkio technikumo Agronomijos skyriaus vedėjos pareigų. Galvojau – pailsėsiu. Bet jau po metų Vytas Rutkauskas mane pradėjo raginti rinkti istorinę medžiagą apie Rietavą. Taip netikėtai sau tapau Žemaičių dailės muziejaus muziejininke. Gilinomės į archyvuose saugomus dokumentus, bendradarbiavome su kitais istorikais, kalbinome senuosius rietaviškius, rinkome eksponatus. Įkūrus Oginskių kultūros istorijos muziejų, jau turėjome sukaupę nemažai istorinės medžiagos“, – pasakojo M. Vyšteinaitė.

Tačiau sutikusi prisidėti prie Rietavo muziejininkystės pagrindų kūrimo moteris net nepagalvojo, kad tam reikalui atiduos 23-ejus savo gyvenimo metus. Ji taip pasinėrė į istorijos pėdsakų paiešką, Oginskių giminės paveldo puoselėjimą, kad iš darbo pasitraukė tik praėjusiais metais, atšventusi savo aštuoniasdešimtmetį.
Šiandieną M. Vyšteinaitė prisipažįsta: „Jeigu būtų įmanoma atsukti laiką atgal, rinkčiausi ne agronomiją ir net ne geografiją, o tapčiau istorike-muziejininke. Ieškoti faktų archyviniuose dokumentuose, rinkti juos po kruopelytę ir patirti atradimo džiaugsmą – labai malonu. Dirbant muziejuje reikia didelio kruopštumo ir kantrybės, kurie galiausiai atsiperka.“ Būtent tomis savybėmis ji ir pasižymėjo. Už didelį indėlį steigiant Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, nuoširdų darbą įgyvendinant tarptautinį Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių projektą, krašto istorinio atminimo saugojimą ir puoselėjimą M. Vyšteinaitė buvo apdovanota simboline gerumo angelo statulėle. Moteris neslepia, kad mero apdovanojimas jai buvo didžiulė, maloni staigmena.
Net pasitraukusi iš muziejaus M. Vyšteinaitė nenustojo domėtis istorija. Laiką leidžia skaitydama knygas ir keliaudama atsiminimų takais. O prisiminti moteris tikrai turi ką. Kaip išsikalbėjome gurkšnodamos kavą, Mildos didžioji gyvenimo aistra buvo kelionės. Pedagogai turi ilgas atostogas, o jas M. Vyšteinaitė leisdavo keliaudama. „Man niekad nerūpėjo nusipirkti kilimo, svarbiausia buvo išvykti, pažinti, pamatyti. Iki šiol prisimenu, kaip 1976-aisiais leidausi į pirmą kelionę laivu. Dvidešimt keturios paros Šiaurės jūromis. Tokios patirties neįmanoma užmiršti“, – kalbėjo buvusi muziejininkė.
Keliavo Milda daug – išvaikščiojo Altajaus, Karpatų, Tian Šanio kalnus, plaukdama valtimi grožėjosi Karelijos gamta. Buvusią Tarybų Sąjungą, kaip pati sakė, yra skersai išilgai išvažinėjusi. Tik į užsienį jos, politinio kalinio dukters, niekas neišleido. Vis dėlto M. Vyšteinaitei pavyko nukakti į Bulgariją, o Lietuvai tapus laisva, 2000 metais aplankė ir Švediją.

Moteris apgailestauja, kad ne visur, kur norėjo, spėjo apsilankyti – nepamatė geizerių Kamčiatkoje, nejodinėjo žirgais po Pietų Altajų. Dabar aštuoniasdešimtmetė keliauja tik padedama knygų – dažniausiai po Lietuvos dvarus. Džiaugiasi, jeigu jie patenka į geras rankas, yra restauruojami, prikeliami naujam gyvenimui.
Pragyvenusi Rietave daugiau nei trisdešimt metų, M. Vyšteinaitė save jau laiko rietaviške. Į Aukštaitiją ji niekada nebeplanavo grįžti. „Ten, kur buvo mano tėviškė, dabar plyni laukai. Nebeliko tame krašte nė vieno giminaičio. Tad mano vieta – Rietave“, – sakė Milda.

Žymės: Aukštaitė, suradusi namus Žemaitijoje
Tags: Aukštaitėsuradusi namus Žemaitijoje
Kitas įrašas

Šilališkės ir kėdainiškio sūnaus gimtinė – Rietavas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Video rekomendacijos:

Pirmas puslapis

Važiuos į ekskursijas, organizuos renginius ir atnaujins viešąsias erdves
Investicijoms į Plungę pritarta
Smurtas artimoje aplinkoje – stabilus, sukčiavimas – augantis
Vilkai ėmėsi savo darbo

Keliai. Mašinos. Žmonės

Vasaros pradžioje nukentėjo 5 vairuotojai
Gegužę mamos akyse partrenktas mažametis
„Metalinė“ avarija užtvėrė eismą
Balandį nukentėjo vairuotojas ir keleivė

Nuomonės

Kaip trys teiginiai gali virsti teismu
28-eri
Likus savaitei iki…
Laikas!

Savas

Vienuoliktokė Emilija: „Studijos užsienyje manęs nevilioja“
Mokymai naujokams ir senbuviams
„Futbolo nepaleidžiu nuo vaikystės, žaviuosi juo ir mėgaujuosi“
„Kranto“ merginos laukia aktyvių vaikinų

Renginiai

Al siedu“: apsėstos pakelės ir kėdžių paradas
Kantautiškiai šventė duonos ponios – šventosios Onos – atlaidus
Žemaičių Kalvarija pasitiko 769 metų sukaktį
Platelių ežerą skrodė plaukimo entuziastai
No Result
View All Result

Laikraštis

Nuomonių ringas

Vykstant karui Ukrainoje, įvairios organizacijos imasi iniciatyvos padėti ukrainiečiams – ir likusiems kariauti, ir atvykusiems į Lietuvą. Ar jūs prie to prisidedate?

Loading ... Loading ...

Orai


Orai Plungėje

Orai


Orai Plungėje 2 savaitėms


  • Balsavimų archyvas
  • Kontaktai
  • Nuo tėvų palaiminimo iki valso su auklėtoju
  • Pagrindinis
  • Paskyra
  • Prenumerata
  • Prenumerata senas
  • Prisijungti
  • Privatumo politika
  • Registracija sėkminga!
  • Reklama
  • Slaptažodžio atstatymas
  • Laikraštis „Plungė“ PDF versija

Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Balsavimų archyvas
  • Kontaktai
  • Nuo tėvų palaiminimo iki valso su auklėtoju
  • Pagrindinis
  • Paskyra
  • Prenumerata
  • Prenumerata senas
  • Prisijungti
  • Privatumo politika
  • Registracija sėkminga!
  • Reklama
  • Slaptažodžio atstatymas
  • Laikraštis „Plungė“ PDF versija

Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt