Trečiadienį Plungės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Tverų seniūnijos Pribitkos kaime (Rietavo sav.) registruotas, tačiau šiuo metu Telšiuose gyvenantis Eligijus Mineika (g. 1980 m.) kaltinamas tuo, kad, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių, partrenkė klaipėdiškį M. U. (g. 1985 m.), mirtinai jį sužalodamas.
Pagal kaltinamąjį aktą avarija įvyko 2008-ųjų spalį Lopaičių kaime, Rietavo-Tverų-Varnių kelyje. Kaltinamasis jaunuolį partrenkė vairuodamas automobilį „Audi 90“. Vairuotojui buvo nustatytas 1,36 promilės girtumas.
Anksčiau E. Mineika jau buvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus.
Teisiamasis pasakojo tądien išgėręs tik vieną penkių laipsnių stiprumo alaus skardinę, tiesa, vėliau prisipažino gėręs ir išvakarėse. Pasak E. Mineikos, jis važiavo link Tverų degalinės, norėjo įsipilti kuro. Lėkdamas maždaug 90-100 km/val. greičiu, vyriškis netikėtai pamatė dešiniąja kelio puse ėjusius penkis asmenis, kurie neva buvo užėmę nemenką kelio plotą. Kaltinamasis tvirtino, kad šie asmenys visaip blaškėsi po kelią, stumdėsi.
Sustabdyti nebespėjo
Tuo pačiu metu E. Mineika esą pamatė priešpriešiais parvažiuojantį automobilį. Kiek sulėtinęs greitį, iki maždaug 60-70 km/val., kaltinamasis sakė bandęs aplenkti besiblaškančius pėsčiuosius, tačiau staiga vienas iš jų, M. U., išbėgo į kelią… Kaltinamasis teigė jau nebeturėjęs galimybės išvengti įvykio. Dar esą jau lenkdamas bandęs signalizuoti, tačiau tai nepadėjo.
E. Mineika pasakojo, stabdydamas automobilį, nusukęs jį į griovį. Neva skersai kelio bėgusį jaunuolį kaltinamasis partrenkė dešiniąja priekine automobilio dalimi. Nuo smūgio M. U. nublokštas į griovį. E. Mineika sakė po įvykio nuėjęs prie jaunuolio, apvertė jį šonu, kad nepaspringtų krauju, apklojo pirmosios medicinos pagalbos rinkinyje rasta specialia šildomąja antklode ir iškvietė greitąją pagalbą. Su M. U. buvę draugai, anot kaltinamojo, ištikti šoko, stovėjo šalia.
Pasak E. Mineikos, jaunuoliai rankose turėjo sidro ir alaus butelių, atrodė apsvaigę. Kaltinamasis netgi tvirtino, kad jaunuoliai ir patys pripažino savo girtumą. Esą netrukus įvykio vietoje sustojo kitas automobilis ir juo važiavusieji sakė prieš pusvalandį vos nepartrenkę tų pačių jaunuolių.
Teisiamasis savo kaltės nepripažino: „Negalėjau nuspėti, kad jis išbėgs į kelią…“ Tačiau neneigė pasirinkęs netinkamą važiavimo greitį bei to, kad buvo neblaivus.
Nesulaikė ašarų
Teisme liudijusi žuvusiojo motina ir civilinė ieškovė V. S. nesulaikė ašarų. Ji pasakojo, kad, kiek žinanti, avarija įvyko vos tik jaunuoliai išėjo į kelią, einantį nuo Lopaičių piliakalnio, bet ant kelio jie tikrai nesiblaškė.
Priešingai nei E. Mineika, V. S. tvirtino, kad tą vakarą buvo šviesu, matomumas geras. „Visi jį žino kaip kelių erelį ir dabar jis bando išvengti atsakomybės“, – piktinosi civilinė ieškovė. Moteris neatsistebėjo, kodėl per dvejus metus nuo įvykio E. Mineikai neatimta teisė vairuoti, nors jis ir toliau esą dideliu greičiu važinėjąs.
V. S. pasakojo kalbėjusi su sūnui autopsiją (skrodimą) atlikusiu specialistu, kuris neva sakęs, kad kūnas sužalotas taip, tarytum buvęs partrenktas greitojo traukinio.
Nukentėjusioji prašo teismo priteisti iš E. Mineikos 300 tūkst. Lt neturtinės žalos.
Nematė parvažiuojant
Teisme liudiję keturi tąkart su M. U. ėję draugai neigė, kad ėjo blaškydamiesi ant kelio. Tiesa, kai kurie pripažino, kad kelkraštis toje vietoje buvo labai siauras. Tad galėjo retsykiais šiek tiek išeiti į važiuojamąją dalį. Kodėl ėjo dešiniąja puse, nors pagal taisykles turėtų kairiąja, vaikinai pasakyti negalėjo ir sakėsi paprasčiausiai nepagalvoję.
Jaunuoliai patvirtino, kad buvo šiek tiek išgėrę. Visi paliudijo, kad M. U. iš jų kompanijos ėjo paskutinis, o kodėl jis sugalvojo perbėgti į kitą kelio pusę, niekas negalėjo pasakyti. Liudytojai teigė matę jau tik tą momentą, kuomet bėgančio M. U. žingsniai kitoje kelio pusėje lėtėja ir į jį trenkiasi E. Mineikos automobilis, o jaunuolis pakyla į orą… Nė vienas iš vaikinų tvirtino negirdėjęs, kad kas būtų signalizavęs, tačiau vienas pasakojo jautęs, kaip transporto priemonė artėja.
Liudytojai taip pat sakė, kad įvykio metu, nors jau leidosi saulė, buvo pakankamai šviesu. Taip pat jie teigė nematę, kad iš priekio artėtų koks kitas automobilis (kaip minėjo E. Mineika).
Teismo posėdžio metu kiek nesutarta dėl to, kurioje vietoje M. U. partrenktas. Kaltinamasis tvirtino, kad ant važiuojamosios dalies, nukentėjusiosios pusė – kad kelkraštyje, o liudytojai – kad kažkiek ir ten, ir ten…
Kitas teismo posėdis numatomas lapkričio mėnesį.
