Vasario 28-ąją, išgirdę į šūvius panašius garsus, laikraščio skaitytojai domėjosi, kas vyksta Plungės parke, ar saugu ten vaikščioti. Paskambinome Žemaičių dailės muziejaus direktoriui ir paprašėme pakomentuoti situaciją, nors jau ir buvo galima nuspėti, kad triukšmas keliamas norint išbaidyti kovus.
Kovarnių kolonijos mėgsta įsikurti parkuose, gyvenviečių centruose esančiuose skveruose ir parkeliuose, prie bažnyčių, kapinių. Tokia kaimynystė ne itin maloni, todėl žmonės ir paukščiai dažnai įsivelia į konfliktą dėl teritorijos. Krankliai ne tik teršia gatves, takus, suoliukus ir pastatus, bet ir kelia didelį triukšmą. Būtent dėl triukšmo jie vejami ir iš medžių, esančių aplink Mykolo Oginskio rūmus. Rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus organizuoja daugybę renginių, kurių metu paukščių kranksėjimas trukdo darbą.
Reguliuoti kovų populiaciją iškeliant lizdus ar baidant juos garsu leidžiama nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d. Parke į šūvius panašūs garsai girdėjosi vasario 28-ąją. Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas sakė, kad išnaudojamos paskutinės dienos nepageidaujamiems kaimynams išprašyti. „Turime specialią, paukščiams garsu gąsdinti skirtą dujinę patranką. Baidome kovus tik iš medžių, esančių prie rūmų, kolonijų, įsikūrusių pačiame parke, neliečiame“, – kalbėjo direktorius.
Varninių paukščių kranksėjimas itin intensyvus pavasarį. Pasak ornitologų, viename medyje sukama po keliasdešimt lizdų. Įsikurdami paukščiai vieni iš kitų vagia „statybines“ medžiagas, dėl ko kyla konfliktai bei nuolatinis triukšmas.
Kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos tyčia žudyti, gaudyti, pažeisti, naikinti jų lizdus ir kiaušinius, trikdyti, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu.
