Kriminalinės policijos pareigūnų darbo kasdienybę sudaro pranešimų ir skundų priėmimas, aplinkybių tikrinimas ir tikslinimas, įtariamųjų nustatinėjimas, ieškojimas, informacijos analizė ir t. t. Bet būna dienų, kai visi meta kasdienius darbus ir imasi vieno kokio itin svarbaus reikalo.
Taip Plungės policijos komisariate atsitiko ir 2011 metų lapkričio 4 dieną. 9.05 valandą į policiją atvyko 24 metų R. T. ir pranešė, kad neaiškiomis aplinkybėmis iš namų „Babrungo“ sodų bendrijoje dingo trijų mėnesių mergaitė.
Mama nieko negalėjo patikslinti. Išvakarėse namuose buvo draugų, išgėrė. Rytą apie 6 valandą pabudusi, mergaitės nerado. Apklausinėjo draugus, artimuosius, bet niekas nieko paaiškinti negalėjo.
Papildomai dar paaiškėjo, kad iš namų dingo kompiuteris, kai kurie kiti daiktai.
Nuojauta pareigūnams iškart sakė: čia tikrai ne tas atvejis, kai dingę vaikai atsiranda pas įvykių dalyvius ar gimines. Buvo keliama ir versija: gal vaikas pamestas, gal jam reikia pagalbos?
Į darbą kibo visi skyriaus pareigūnai – nustatinėjo ir apklausė įvykio dalyvius. O likusieji skubėjo į įvykio vietą ir aplinkinius miškus. Koordinuoti veiksmai, parodymų lyginimas, paieška įvykio vietoje ir aplinkui – taip pradėjo ryškėti įvykio aplinkybės. Bendras darbas davė rezultatų, nors jie pasirodė tragiški. 12.15 val. miške, apie 150 m atstumu nuo mergaitės gyvenamosios vietos, krūmuose, aptiktas medžių lapais apmesto kūdikio lavonas.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 156 str. 1 d. – dėl mažametės R. T. dukters pagrobimo. Suradus mažametės kūnelį, įtarimai nužudymu pareikšti 20 metų B. B. – R. T. draugei, kuri tą kartą buvo viena iš besisvečiavusiųjų namuose. Priremta įrodymų, ji paaiškino, kad vaiką išmetė netyčia, o po to išsigandusi paslėpė.
Tą pačią dieną policija merginą sulaikė, o kitą dieną teismas paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Suimta ji yra iki šiol. Tyrimą atliko Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius, organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Nustačius įvykio aplinkybes, byla perduota Klaipėdos apygardos teismui. B. B kaltinama tyčia nužudžiusi mažametį vaiką (pagal LR BK 129 str. 2 d. 1 p.). Už tokį nusikaltimą numatoma bausmė – nuo 8 iki 20 metų laisvės atėmimas arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Ar kaltinimai tikslūs ir pagrįsti, nustatys teismas.
B. B. anksčiau jau teista už vagystes, sukčiavimą, o dabar apkaltinta nužudymu. Būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš pykčio ne mažiau kaip penkis kartus mažametę, bejėgiškos būklės mergaitę trenkė į kietus daiktus. Lūžo jos kaukolės kaulai. Sumuštą mergaitę paliko miške, kuriame ji nuo sumušimo ir bendro kūno atšalimo mirė. Už savaitės po tos lemtingos dienos mergaitei būtų sukakę trys mėnesiai.
Manome, padarėme, kiek galėjome: per tris valandas nustatėme, kur vaikas. Bet ir tyrimo metu nebuvo atsakyta į klausimą, kada tiksliai mergaitė mirė. O gal vis dėlto nespėjome…
Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnus ne taip dažnai nustebinsi ar sugraudinsi ir pakankamai tragiškais įvykiais, bet šis – neeilinis. Lieka neatsakytas klausimas – kodėl mūsų visuomenėje galimi tokie dalykai?
Dalinamės turima informacija, tikėdamiesi – galbūt kas nors žino atsakymą, tikėdamiesi – mes visi ką nors konkretaus padarysime, kad tokių įvykių nebebūtų.
