Vis bandau atsijoti pelus nuo grūdų ir kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad jau visai nesuprantu, kas ir kaip. O gal dėl per didelio informacijos kiekio smegenys nebepajėgia visko apdoroti, sudėlioti į tinkamas lentynėles? O gal pati per mažai gilinuosi? Galiu pasiguosti bent tuo, kad ne viena aš tokia. Dabar, kaip sakoma, ant bangos – rajoninių ligoninių uždarymo tema.
Šiomis dienomis portale „Delfi“ pamačiau straipsnį intriguojančiu pavadinimu, kad į viešumą lenda nauji planai ir kad užsidaryti gali ne tik rajoninės ligoninės. Greit šmėstelėjo mintis: į kurią gydymo įstaigą nusitaikyta? Perskaitau straipsnelį, o jame aiškiai išdėstyta apie ketinimus viename mūsų rajono kaime uždaryti medicinos punktą. Žinoma, tema aktuali – gydymo paslaugų prieinamumas, bet, pažiūrėjus į komentarus, susidarė įspūdis, kad dauguma straipsnio net neskaitė. Jau ne pirmą kartą pastebiu, kad aršiausi ginčai ir pykčiai kyla ten, kur uždėtas skambus pavadinimas, nors jis visai neatitinka temos. Taip ir norisi pasakyti, kad diskutuoti reikėtų tada, kai žinai apie ką. Ar čia iš tos serijos, kad kas garsiau šaukia, tas ir teisus?
Jei manęs paklaustų dėl ligoninių ar medicinos punktų, net nežinau, ką atsakyčiau. Suprantu, kad žmonėms patogiau, kai viskas ranka pasiekiama, kai būtiniausios paslaugos ne už keliasdešimties kilometrų. Tačiau, kita vertus, suvoki, kad niekas kitas, o patys tokias situacijas sukuriame. Prisipažinkime sau, kur važiuojame ištikus rimtesnei sveikatos bėdai? Tikrai nesakau, kad rajonuose blogi specialistai, bet darbą iš jų atimame mes patys. Tad ar reikia skųstis, kad į rajonus neateina dirbti jauni gydytojai, kad dėl suteikiamų paslaugų skaičiaus mažėjimo prabylama apie ligoninių tinklo optimizavimą?
Mano manymu, ne čia didžiausia bėda. Jei ir toliau tokiais tempais „augs“ atlyginimai, kaip auga kainos, greit išvis nebus kam ir tose likusių ligoninių lovose gulėti.
Vienas prekybos centras paskelbė atpiginsiantis net dešimties pačių būtiniausių maisto prekių kainas. Plojimai atsistojus. Tik pažvelgęs į tų produktų sąrašą nebežinai, juoktis ar verkti. Antros rūšies dešra? Tai kam vaikus sveikai maitinti ir pinigus mesti į balą, jei jie namuose prisišveis antrarūšės dešros, kurioje net nežinia kokia pagrindinė sudedamoji dalis. Ir katinas, užuodęs ją, letenas nupurtęs išdidžiai nueina. Ar dar reikia daugiau komentarų?
O politinių partijų, jų vadovų rietenos ir nesugebėjimas girdėti vieniems kitų man jau įsiėdė iki gyvo kaulo. Lyg kokiose varžytuvėse: aš skaudžiau įgėliau, o aš šmaikščiau atsikirtau. Gal tegul paragauja tos siūlomos dešros. Žiūrėk, ir stebuklas įvyks: protas pašviesės, akys atsimerks ir ateis suvokimas, kad ne iš gero gyvenimo žmonės bėga iš šalies.
