Antradienį „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis Liudas Skierus ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ technikos direktorius Audrius Ozolas susitiko su Plungės rajono savivaldybės tarybos Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovais. Politikams aprodyta „Plungės kooperatinės prekybos“ baigiama statyti biokuro katilinė, atsakyta į klausimus apie įmonės planus savo lėšomis tiesti šilumines trasas ir tiekti miestui pigią šilumos energiją.
Šiuo metu „Plungės kooperatinė prekyba“ baigia statyti biokuro katilinę, jau atlikta 90 procentų visų darbų, o balandžio 15-ąją ji turėtų startuoti, paleisdama pirmąjį garą. Valstybinės komisijos vertinimo laukiama birželį.
Kartu su svečiais vaikščiodamas po naująjį objektą, L. Skierus pasakojo, kad katilinės pakura pagaminta Kaune, UAB „Enerstena“, garo katilas – švedų gamybos, kiti įrenginiai – švediški, daniški, vokiški. Biokuro katilinė bus visiškai automatizuota, pakaks vieno žmogaus, kuris kelis kartus per parą patikrins, kaip viskas veikia. Kuro sandėlyje bus tiek, kad visiškai pakaktų trims paroms.
Aprodydamas prie fabrikų įrengtas amoniakines šaldymo kompresorines, technikos direktorius A. Ozolas politikams aiškino, iš kur šaldymo proceso metu atsiranda atliekinė šilumos energija, kaip ji suvaldoma ir kur panaudojama. „Mes jos neišleidžiame į orą, o specialiais įrenginiais suvaldome ir panaudojame – šildome patalpas, vandenį, naudojame ventiliacijos sistemose tiekiamam orui pašildyti. Taip pat daug atliekinės šilumos turėsime ir biokuro katilinėje, surinkę šilumą nuo išmetamų dūmų. Tačiau šilumos turime daugiau nei mums reikia, todėl galime pigiai parduoti“, – sakė A. Ozolas.
„Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturčio teigimu, „Plungės kooperatinės prekybos“ pasiūlytoji pigi šilumos energija, kainuosianti iki 9 ct už kilovatvalandę, sukėlė daug diskusijų ir klausimų. Kadangi kaina maža, o įmonė savo lėšomis ketina įrengti trasas, daug kam kirba mintis, kad kažkas čia ne taip, kad kažkas kažką siekia apgauti. „Aš jau ne kartą sakiau ir dar pakartosiu, kad šilumos gamyba – ne mūsų biznis. Mes tik neturime kur dėti atliekinės šilumos, todėl ir siūlome miestui. Be to, mums svarbu, kad šiluma plungiškiams atpigtų“, – kalbėjo verslininkas.
L. Skieraus teigimu, jei „Plungės kooperatinė prekyba“ siektų tik parduoti šilumos energiją, jokio Savivaldybės tarybos pritarimo jai nereikėtų – neseniai patvirtinta tvarka įmonei leistų kreiptis tiesiai į UAB „Plungės šilumos tinklai“ ir prašyti, kad bendrovė pateiktų prisijungimo sąlygas. „Tačiau mūsų tikslas kitoks. Mes siekiame, kad Savivaldybė, „Plungės šilumos tinklai“ ir „Plungės kooperatinė prekyba“ pasirašytų sutartį, todėl ir kreipiamės į Savivaldybės tarybą“, – sakė L. Skierus. Jo teigimu, norint, kad tarifas sumažėtų, neužtenka, kad į šilumos procesą įsitrauktų „Plungės kooperatinė prekyba“. Dar būtina, kad visos katilinės būtų sužiedintos ir visu pajėgumu dirbtų „Plungės šilumos tinklų“ Lentpjūvės gatvės biokuro katilinė, kuri praplėsta 5 MW biokuro katilu su 1 MW kondensaciniu ekonomaizeriu. Jei Savivaldybė, „Plungės šilumos tinklai“ ir „Plungės kooperatinė prekyba“ žengs šiuos žingsnius, šilumos kaina gerokai kris žemyn.
Kaip sakė „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis, kovą ir balandį šiluma plungiškiams kainuos 24,02 ct/kWh. „Pagal tarifą esame penkiolikti tarp savivaldybių. Žinoma, pigiausiai moka turintieji biokuro katilines. Todėl ir mes siekiame, kad Plungėje šiluma kuo daugiau būtų gaminama biokuru, nes taip – kur kas pigiau“, – tokia L. Skieraus nuomonė.
A. Ozolo teigimu, „Plungės kooperatinė prekyba“ skelbė konkursą biokurui pirkti. Iš penkių pretendentų pasirinkta įmonė, kuri aukščiausios kokybės kurą pasiūlė už žemiausią kainą. „Mūsų žiniomis, „Plungės kooperatinė prekyba“ visus metus biokurą pirks ženkliai pigiau nei dabar perka „Plungės šilumos tinklai“. Tai įrodo, kad kuro galima įsigyti ir pigiau nei perkama dabar, reikia tik paieškoti“, – sakė „Plungės kooperatinės prekybos“ technikos direktorius.
„Plungės kooperatinė prekyba“ į šilumos ūkį planuoja investuoti apie 22 mln. Lt: apie 12 mln. Lt – biokuro katilinei statyti, 1,6 mln. Lt – šilumos trasai nuo bendrovės iki Birutės ir Stoties gatvių sankirtos, 5,2 mln. Lt – trasai, sujungsiančiai Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvių katilines, 2,3 mln. Lt – kondensaciniam ekonomaizeriui ir kt. Manoma, kad šios investicijos ir bendros visų pastangos šilumos tarifą jau šį rudenį leistų sumažinti 2,6 cento už kilovatvalandę ar net daugiau. „Žinau, kad ir Lentpjūvės gatvės katilinėje galima gaminti pigią šilumą, todėl būtina, kad ir ji ne tik šildytų aplinkinius namus, bet būtų pajungta į bendrą sistemą, o naujas 5 MW biokuro katilas su 1 MW kondensaciniu ekonomaizeriu būtų naudojamas ne tik kaip rezervas“, –
įsitikinęs verslininkas L. Skierus.
Svarbu ir tai, kad sumažėjus tarifui, didelė našta nukristų ne tik nuo gyventojų, bet ir nuo pačios Savivaldybės pečių – paskaičiuota, kad savo objektams šildyti Savivaldybė per metus išleistų 650 tūkst. Lt mažiau. Be to, ir kompensacijų už šildymą sumos sumažėtų.
Žinodami, kad „Plungės kooperatinė prekyba“ dėl 9 ct/kWh tarifo pagrįstumo kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, politikai domėjosi, koks atsakymas iš ten gautas. Pasak A. Ozolo, komisija, peržiūrėjusi pateiktą medžiagą, konstatavo, kad skaičiavimuose prieštaravimų įstatymams neaptiko, tačiau konkretaus atsakymo dėl kainos nepateikė, nes tai – ne komisijos prerogatyva. Svečiai dar teiravosi, kaip planuojama tiesti trasą palei Plungės jūrą (link V. Mačernio g. katilinės), kai ten tiek daug privačių sklypų – ar nebus prieštaravimų, stabdymo? Anot L. Skieraus, jei yra noro ir pakanka laiko, viską įmanoma padaryti. Be to, yra ir alternatyvus planas –
tiesti trasą po vandeniu.
Baigdamas pokalbį, „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis akcentavo, kad ryžtingai imantis veiksmų, šilumos kainą Plungėje galima sumažinti net iki 18-19 ct/kWh. Reikia tik vieno – kad visi dirbtų petys petin.
