Kažkokia išsiblaškiusi šiemet žiema – nespėjo nei šaltis gerai paspausti, nei pūgos paūžauti, o rietaviškiai ją jau iš kiemo veja. Ir nieko čia nepadarysi – tokia Užgavėnių tradicija: jeigu atėjo laikas laukti pavasario, žiemužei metas sėdus į roges traukti savo keliais.
Praėjusį antradienį Užgavėnes pirmiausia pajuto nosys – jas kuteno iš dažno kiemo sklindantis mielinių blynų aromatas. Vėliau gatvėse sušurmuliavo persirengėliai. Praeivių akis traukė „pavargęs“ baltas autobusėlis, važinėjantis miesto gatvėmis. Man pačiai akis į akį neteko susidurti su jo keleiviais, bet žmonės šnekėjo, kad jie ėjo iš įstaigos į įstaigą pardavinėdami žemę. Ir ne bet kokią – iš nuošliaužos nuo Gedimino kalno.
Paskui, jau vakarėjant, kilo didžiulis triukšmas miesto centre. Kažkoks nematytas lašinių paltimis apsikaišęs vyras iš visos gerklės plyšavo: „Ar yra Rietave žmonių? Eikšenkit visi čia!“
Iš pradžių nedrąsiai, vėliau vis drąsiau rinkosi rietaviškiai, kol visas pulkas jų sugužėjo. Matyt, iš pakampių, kuriose nuo šalčio slėpėsi, išlindo ir niekur nematytos žmogystos. Ir pagavo visus linksmybės. Rateliais žmonės būrėsi – vieni aplink Lašininį, kiti šalia Kanapinio. Suko ratus, žaidė žaidimus, vaišinosi blynais, kol galiausiai be didelių peštynių Lašininis sutiko, kad žiema šiemet silpna, kad dabar jau Kanapinio laikas atėjęs.
Nuo tada visi į bendrą ratą stojo. Ėjo, sukosi aplink aikštę, trypinėjo, šokinėjo, kad tik linksmiau! Laikantis tradicijos ratelio dalyviai buvo suskaičiuoti. Šiemet jų būta net 202 galvos.
Užgavėnių dalyviams smagaus pavasario laukimo linkėjo su visais aikštėje šurmuliavęs Savivaldybės meras Antanas Černeckis.
O kai liepsnos sunaikino aikštėje rymojusią Morę, visi išsiskirstė ramiai laukti gamtos atbudimo.
