Ne kiekvienam plungiškiui turbūt žinomas faktas, kad Plungės vardas yra reikšmingas Mažesniųjų brolių kapucinų ordino atsiradimo Lietuvoje istorijoje. Būtent su mūsų miestu siejama jų veiklos pradžia: Macenių kaime, Plungės priemiestyje (dabar – „Saulės“ gimnazijos teritorija), 1928 metais pastatytas vienuolynas, kuriame ir įsikūrė pirmieji kapucinai mūsų šalyje. Taigi šiemet sulaukta jubiliejaus – praėjo 90 metų nuo minėtojo įvykio. Ta proga gruodžio 18 dienos vakarą Žemaičių dailės muziejus kvietė prisiminti šį istorijos tarpsnį.
Renginį „Kapucinai Plungėje – 90“ vedė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė. Mažesniųjų brolių kapucinų ordino įsikūrimo Plungėje jubiliejiniame minėjime dalyvavo ir broliai kapucinai, kurių, beje, per visą Lietuvą šiuo metu yra vos septyni. Taigi į Plungę atvyko br. Tomas OFM Cap, br. Vincentas OFM Cap, br. Andžėjus OFM Cap. Beje, broliai Tomas ir Andžėjus – lenkai, kurie jau kurį laiką reziduoja Lietuvoje.
Broliams kapucinams kompaniją palaikė Plungės parapijos klebonas Vytautas Gedvainis. Jis sveikino vienuolius atvykus į Plungę ir džiaugėsi, kad plungiškiai turi galimybę prisiminti, kokį indėlį šio ordino nariai įnešė į žmonių gyvenimą. „Gaila, kad Plungėje jie buvo neilgai, bet palikimą čia paliko ryškų“, – kalbėjo kunigas, pastebėjęs, jog tai, kad Plungės ir Kretingos krašto žmonės pasižymi aukštesniu dvasiniu lygiu nei kitur Žemaitijoje, greičiausiai yra būtent brolių kapucinų vykdytos misijos pėdsakas. „Ačiū už priminimą tos datos, kuri daugumai galbūt nėra svarbi“, – sakė dvasininkas.
Kaip bebūtų, kapucinų gyvavimas Plungės apylinkėse, nors ir neilgas, šiandien liudija ryškius ir mūsų miesto istorijai svarbius įvykius. Apie tai trumpai renginyje susirinkusiems žmonėms pasakojo J. Skurdauskienė, primindama ir kapucinų vykdytos misijos tikslus.
Ar žinojote, kad šis vienuolių ordinas mūsų kraštuose bandė įsikurti nuo XVI a., bet nesėkmingai? Tai padaryti jiems pavyko tik XX a. trečiajame dešimtmetyje. Pirmuoju ir ryškiausiu kapucinų misijų forpostu Lietuvoje tapo Plungės priemiestyje Macenių kaime įkurtas vienuolynas. Pradėję veiklą nuo Lurdo grotos, nedidelės koplytėlės priežiūros ir ligonių globos, netrukus savo misiją vienuoliai išplėtojo. Per keletą metų buvo įrengtas puikus Lurdo, koplyčios, vienuolyno, bendrabučio, kolegijos ir kitų pastatų kompleksas. Kapucinų veikla apėmė ligonių apaštalavimą, vaikų mokymą, novicijų ruošimą, leidybą, vaikų ir jaunuomenės mokymą ne tik savo, bet ir Plungės miesto progimnazijoje, gimnazijoje, Telšių kunigų seminarijoje, suaugusiųjų švietimą sodininkystės ir daržininkystės srityse ir t. t.
„Būtent tuo metu savo kaip dvasininkų kelio pradžią Plungės vienuolyno noviciate pradėjo Algirdas Mykolas Dobrovolskis, būsimasis Tėvas Stanislovas, br. Alfonsas Bernatonis – Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje įkūrėjas, br. Konstantinas Gulbinas – humanitarinių mokslų daktaras, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjas“, – priminė renginio vedėja.
Prisimenant istoriją nepamiršta buvo ir šiandienos brolių kapucinų veikla. Jų misija – padėti gyvenimo užribyje atsidūrusiems žmonėms, visiems, kurie pakliuvo į priklausomybių liūną, patarti jų artimiesiems ir pan. Kaip sekasi įgyvendinti šį darbą, vaizdžiai pasakojo br. Vincentas.
Prieš prasidedant diskusijoms, lankytojai galėjo apžiūrėti prieš keletą metų Žemaičių dailės muziejaus įsigytą Plungėje dirbusių kapucinų metraštį su jame užfiksuotais dar nematytais Plungės ir plungiškių gyvenimo vaizdais, pasidžiaugti beveik šimtmetį skaičiuojančia muziejininkų šiemet surasta, identifikuota ir rekonstruota Plungės kapucinų koplyčios Kalėdų prakartėle.
Minėtoji paroda veiks iki 2019 m. vasario 2 d.
