Prieš metus Plungės rajono savivaldybėje buvo patvirtintas Plungės miesto istorinio centro pastatų fasadų tvarkymo finansavimo tvarkos aprašas. Prieš parengiant tvarką išsakytas lūkestis, kad šiai programai skirtos nors ir nedidelės lėšos suteiks galimybę pagražinti mūsų miesto veidą. Ar paramos programa buvo naudinga? Taip. Nors pinigai nebuvo dideli, tačiau gyventojai nepraleido progos jais pasinaudoti. Įgyvendinant programą pagaliau pajudėjo senosios Plungės klebonijos klausimas: parengtas šio į kultūros vertybių sąrašą įtraukto pastato tvarkybos darbų projektas.
Kviečia naudotis parama
Informaciją apie 2022 metais Plungės miesto istorinio centro pastatų fasadų tvarkymo finansavimo lėšas gavusius objektus Plungės rajono savivaldybės tarybos kovo mėnesio Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje pristatė Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas, atsakingas už paveldosaugą, Gintaras Ramonas.
Pasak vyr. specialisto, Plungės centrinė dalis nesaugoma, tad niekaip negalime kontroliuoti pastatų architektūrinės išraiškos, taip pat gyventojai negali kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl atliktų tvarkybos darbų išlaidų kompensavimo – finansavimas skiriamas tik kultūros paveldo objektams tvarkyti. Šiuo metu miesto centrinėje dalyje turime tik tris architektūrinius kultūros paveldo objektus, kurie yra privatūs: vadinamasis Prano Genio namas, esantis Dariaus ir Girėno g. 23, senoji klebonija (žinoma ir kaip M. K. Čiurlionio namas) Vytauto g. 26 ir Plungės dvaro sodybos prižiūrėtojo namas Parko g. 1.
Vadovaujantis Plungės miesto istorinio centro pastatų fasadų tvarkymo finansavimo tvarkos aprašu, šių statinių, o ir kitų istorinėje centrinėje miesto dalyje esančių pastatų, savininkai gali tikėtis finansinės paskatos juos atnaujinant. Būtent skatinti fizinius, juridinius asmenis, organizacijas ir viešąjį sektorių tvarkyti miesto istorinėje dalyje esančių pastatų eksterjerą ir yra vienas iš pagrindinių aprašo įgyvendinimo tikslų. O kartu, kaip pabrėžė G. Ramonas, bus stengiamasi išsaugoti ir formuoti miesto tradicinės architektūros vientisumą, didinti miesto patrauklumą ir savitumą.
Priminsime, kad Plungės miesto istorinis centras yra Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialiajame plane nustatyta teritorija, apimanti istoriškai susiformavusią miesto dalį. Tai vertingiausia ir daugiausiai tradicinės architektūros išlaikiusi miesto teritorija. Ji nėra didelė: užima tik apie 4,5 proc. viso miesto.
G. Ramonas taip pat detalizavo, kokie pastatai gali pretenduoti į finansavimą: patenkantys į istorinį miesto centrą (Babrungo g., Vytauto g., V. Rutkevič g., Senamiesčio a., Sinagogų g., J. Biliūno g., Birutės skg., Laisvės al. (išskyrus Nr. 17, 19), Paprūdžio g., Paprūdžio skg., Mozūrų g. (3, 3A, 5, 5A), Kalniškių g. (4, 2), Palankės g. (1, 3, 5, 7, 9), A. Vaišvilos g. (4, 6), Sukilėlių g. (14), Minijos g. (2, 4), Telšių g. (2 ir nelyginiai numeriai imtinai iki 21), Telšių skg. (3, 5, 7, 9), Birutės g. (lyginiai numeriai imtinai iki 18 ir nelyginiai numeriai imtinai iki 21), Dariaus ir Girėno g. (lyginiai numeriai imtinai iki 4, nelyginiai numeriai imtinai iki 23), J. Tumo-Vaižganto g. (lyginiai numeriai imtinai iki 38 ir nelyginiai numeriai imtinai iki 51), Rietavo g. (nelyginiai numeriai imtinai iki 15 ir lyginiai numeriai imtinai iki 28), S. Nėries g. (lyginiai numeriai imtinai iki 22), pastato baigtumas turi būti 100 proc. ir jis turi būti pastatytas iki 1970 metų.
Pretenduojantys gauti finansavimą lėšas galės naudoti tik statybos darbų paslaugai apmokėti, statybinėms medžiagoms įsigyti. Jei tai kultūros paveldo objektas, finansavimas galės būti skirtas ir projektinei dokumentacijai rengti bei pastato fasado tvarkybos darbams.
Finansuotos 4 paraiškos
Kaip sakė G. Ramonas, praėjusiais metais iš viso programai buvo skirta 20 tūkst. eurų. Gautos 7 paraiškos, finansuotos – 4.
„Likusios paraiškos atmestos, nes buvo blogai pateikti ir nepapildyti dokumentai, darbai, kuriems prašoma suma, jau atlikti arba užsakyti, buvo vykdoma savavališka statyba. Beje, dar vienas svarbus dalykas, kad mes lėšas skiriame iškart pradedant tvarkymo darbus, o ne kompensuojame po visko, taigi tokiu būdu skatiname gyventojus, kurie neturi savo lėšų planuojamiems darbams pradėti“, – pažymėjo pranešėjas.
Tarp praėjusiais metais finansuotų objektų – Vytauto g. 26 stovintis pastatas – senoji Plungės klebonija. „Vadovaujantis Plungės miesto istorinio centro pastatų fasadų tvarkymo finansavimo aprašu, buvo skirta 9 tūkst. eurų tvarkybos darbų projektui parengti. Šis pastatas, kaip žinoma, – kultūros vertybė. Neturint minėtojo projekto, tvarkymas negalimas. Šiuo metu pastatas yra daugiabutis, čia gyvenantys žmonės nėra labai pasiturintys, kad patys galėtų finansuoti tokio projekto parengimą“, – aiškino G. Ramonas.
„Programa tikrai pasiteisino, matome rezultatą. Labiausiai džiugu dėl klebonijos, vadinamojo Čiurlionio namo. Kiek kartų kalbėjome apie šio pastato problemas… Programos pinigai gal ir nedideli, bet rezultatą duoda“, – apibendrindama išgirstą informaciją kalbėjo komitetui pirmininkavusi Vida Bondauskienė.
Audrius Misiūnas turėjo ir siūlymą: galbūt vertėtų pagalvoti apie privačių asmenų iniciatyvą prisidedant prie miesto istorinio centro dalies pastatų atnaujinimo. „Kartais tereikia tik paprašyti. Žinau, kad Plungėje tikrai yra patriotiškai nusiteikusių žmonių, kurie padovanotų, pavyzdžiui, dažų. Patys nesisiūlys, gal reikėtų pakviesti“, – svarstė politikas, pasidalijęs kitų rajonų panašiais pavyzdžiais.
Programa tęsiama
Savivaldybės biudžete šiais metais Plungės miesto istorinio centro pastatų fasadams tvarkyti numatyta 15 000 eurų. Didžiausias vienos paraiškos galimas finansavimas – 4 500 eurų.
Beje, tvarkyti pastatus yra skatinami ir rajono gyventojai. Tie, kurie gyvena ir turi nekilnojamojo turto istorinėse gyvenvietėse (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijoje), taip pat kviečiami teikti paraiškas finansavimui gauti.
Vertėtų žinoti, kad į finansinę Savivaldybės paramą gali pretenduoti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių pastatai baigti statyti iki 1940 metų. Pažymėtina ir tai, kad pastatas privalo patekti į saugomos istorinės gyvenvietės teritoriją: Žemaičių Kalvarijos sakralinių statinių ansamblis, Alsėdžių miestelio istorinė dalis ir Beržoro etnoarchitektūrinis kaimas.
Savivaldybės biudžete šiais metais tam reikalui numatyta 10 000 eurų. Pastatų tvarkybos ir projektinės dokumentacijos rengimo darbams galimas maksimalus 80 proc. finansavimas.
