Per Lietuva pradeje keliauti VI tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ dalyviai, susiskirste grupemis, treciadieni, spalio 14-aja, pirmuosius koncertus vienu metu surenge Skapiškyje, Varenoje ir Plungeje.
Plunges kulturos centre su dainuojamosios poezijos gerbejais susitiko lietuviai bardai aktorius Giedrius Arbaciauskas, kraštietis kompozitorius Andrius Kulikauskas, sveciai iš užsienio – Brendan Monaghan (Airija) ir Nicolai Engstrom (Danija).
G. Arbaciauskas, pradejes vakaro programa, pasidžiauge kartu su žmona violoncelininke Agne vasaros pabaigoje išleista debiutine kompaktine plokštele kurybos „Vienaragis“. Padainavo lyrišku meiles dainu, sukurtu pagal Henriko Radausko, Antano A. Jonyno, Tomo Venclovos ir kitu poetu tekstus.
Svecias iš Danijos N. Engstrom, musu krašte koncertuojantis pirmaji karta, prisipažino isimylejes Lietuva iš pirmo žvilgsnio, nes kraštovaizdis labai panašus i jo tevynes. Pasirodo, N. Engstrom dainu melodijos, primenancios danu folklora, labai artimos ir musu dvasiai. Tad jas palydeje gausus klausytoju plojimai sveciui bylojo, kad jo meile Lietuvai – ne be atsako.
Užkreciancia energija sužavejo ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje populiarus airiu dainininkas ir gitaristas B. Monaghan.
Po jo pasirodymo i scena išejes musu kraštietis Andrius Kulikauskas pajuokavo – esa kažin ar jis, žemaitis, busias taip suprastas, kaip anglu kalba dainavusieji jo draugai. Pakaitomis pritardamas sau fortepijonu, akordeonu, A. Kulikauskas dainavo ir žemaitiškai, ir dzukiškai, ir bendrine kalba – taip, kurio jam artimo poeto žodžiais norejo išsikalbeti. Anot paties, tarsi grodamas linksma valsiuka kažkada pagal jo muzika šokusiesiems Plungeje ar Beržore, iš šalies ironiškai žvelgdamas i musu buti ir nerupestingai juokaudamas. Daug, originaliai ir suprantamai savo muzika kalbejo A. Kulikauskas. Ir, girdedamas ilgai netilstancius žiurovu plojimus, galbut patikejo, kad plungiškiai jo pasiilgo.
Mat pakalbintas prieš koncerta, matydamas ne visai pilna žiurovu sale, žymus musu kraštietis, išgirdes, kad džiaugiames ji vel matydami gimtajame mieste, sake nelabai tuo tikis, nes tik prieš dvejus metus cia koncertaves. Tuo tarpu per ta laika po kelis kartus buvo kvieciamas i Šiaulius, Kauna, taip pat ir i kitus Lietuvos miestus.
– Dabar – maloni proga aplankyti Plunge. Ir ne tik… Tokiais renginiais kaip šis norisi sujudinti, paskatinti jaunima kurti, muzikuoti, dainuoti paciu sukurtas dainas, o neperdainuoti populiarias užsienieciu grupiu ar solistu. Noretusi, kad ir Plungeje atgimtu dainuojamoji poezija, – kalbejo A. Kulikauskas.
– Kokie darbai laukia pasibaigus šiam festivaliui?
– Koncertai su Sauliumi Bareikiu, spektakliai „Keistuoliu teatre“, turiu parengti partituru kameriniam orkestrui… Laukia iprasti darbai. Ju daug – tik reikia laiko juos kaip reikiant atlikti. Be to, kitko dirbti nemoku.
– Esate sukures daug dainu suaugusiesiems. Ar, išleides pirmaja dainu knyga „Pašeles vejas“, ruošiates pradžiuginti nauju savo kurybos rinkiniu?
– Iš tikruju pacios labiausiai išgyventos dainos i ši leidini nepateko. Apšvarindamas stalcius, troba, dar vis randu ir anksciau sukurtu, ir vis nauju atsiranda. Noretusi išleisti. Bet velgi tam reikia ir laiko, ir pinigu, ir kad kuri nors leidykla paskubintu, – su jam budingu humoro jausmu planais pasidalino Andrius Kulikauskas.
Po koncerto kulturos centro direktorius Romas Matulis pasidžiauge, jog vienas iš pirmuju VI tarptautinio festivalio „Tai – aš“ renginiu vyko Plungeje, kiekvienam koncerto dalyviui padovanojo po knyga „Pažinkime Plunges krašta“.
Kaip sakoma, o gal kritusi sekla i šiaip jau derlinga menui Plunges žeme sudygs? Gal Plungeje vyks daugiau dainuojamosios poezijos renginiu? Juk kiekvienoje mokykloje yra megstanciu muzikuoti, balsingu ir kurianciu jaunuoliu.
