Atrodo, kas gali sieti tris lyg ir nieko bendro neturinčius dalykus: darbininkus, gegutes ir Europos Sąjungą? Vis dėlto bendrystės tarp jų yra – šią trijulę jungia gegužės 1-oji. Mat būtent šią datą minime kaip Tarptautinę darbininkų, Gegutės ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną. Tokios tat sąsajos…
Turiu prisipažinti, kad Gegužės
1-osios aš nešvenčiu. Nors į ją „sukištos“ net trys šventės, tačiau nė viena iš jų pakilios nuotaikos man kažkodėl nežadina. Žinoma, džiaugiuosi turėdama laisvą dienelę visokiems užsilikusiems darbams nudirbti (gal darbingumas sukyla, nes tai darbininkų diena?), bet švęsti nematau ko. Visai kas kita – pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena. Šitą šventę aš suprantu, ji man graži, šviesi, pakili. Ir ant močiutės kapo žvakelę uždegu, ir mamą pasveikinu, ir man pačiai dukros gėlių dovanoja. Tai išties puiki diena, kiekvienam iš mūsų primenanti, kas ištikimiausiai mus myli, niekada neišduoda, visada linki paties geriausio. Tad su Mamos diena, mielosios! Ir būkit laimingos!
Beje, apie laimę. Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė Pasaulinė laimės ataskaita, įrodanti, kad lietuviai nėra nelaiminga tauta (nors kartais atrodo, kad mėgstame pasiskųsti ir pavirkauti). Tarptautinis tyrimas buvo atliktas 158-iose pasaulio šalyse, Lietuva laimingųjų ir nelaimingųjų sąraše užima gana padorią 56-ąją vietą. Esame laimingesni už latvius (broliukai užima 89 vietą), estus (73), lenkus (60), rusus (64), baltarusius (59). Na, o labiausiai gyvenimu džiaugiasi (kaip ir reikėjo tikėtis) šveicarai, Šiaurės Europos valstybių, Kanados, Nyderlandų gyventojai. Belieka jiems tos laimės pavydėti.
Kad Lietuva gana laiminga šalis, įrodo ir žiniasklaidoje besišypsantys veidai. Štai konservatoriaus Gabrieliaus Landsbergio „abrozdėlis“, štai laime švytinčios nuo „tvarkiečių“ pas „darbiečius“ perbėgusio Valentino Mazuronio akys. Šiedu turi svarią priežastį būti laimingi – juk vienas tapo, o kitas turėtų tapti partijos vedliu. Beje, tada, kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vairas buvo patikėtas tik prieš metus į partiją įstojusiam Vytauto Landsbergio anūkui, daug kas iš nuostabos antakius kilnojo. Tačiau žinia, kad perbėgėliui V. Mazuroniui išsyk siūlomas Darbo partijos pirmininko postas, net išsižioti privertė. Ar tai reiškia, kad partijoje – patikimų kadrų deficitas?
Na, o kol mes jaučiamės taip vidutiniškai laimingi, kitame pasaulio krašte liejamos ašaros. Sunku net įsivaizduoti, koks siaubas pastarąją savaitę tvyro žemės drebėjimo nusiaubtame Nepale. Skaičiuojama, kad praėjusį šeštadienį tą kraštą purčiusi stichija pasiglemžė daugiau nei 4 300 žmonių gyvybių, milijonams reikalinga medicinos ir humanitarinė pagalba. Neduokdie tokios patirties…
