Turbūt kiekvienas esame matę fantastinių filmų, kuriuose žmonių atliekamas funkcijas perima robotai ir dirbtinis intelektas. Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, jog tai gali būti ne vien pramanas.
Neseniai paskelbta analizė tvirtina, jog daugiau nei 60 proc. darbo vietų Lietuvoje per artimiausius kelis dešimtmečius gali būti tiesiogiai paveiktos automatizacijos. Grubiai tariant, žmogaus nebereikės (arba jo funkcijos esmingai keisis), nes užduotis darbo aplinkoje galės atlikti dirbtinis intelektas.
Ypač sunerimti turėtų šių profesijų atstovai: siuvėjai, maisto gamybos procese dirbantys profesionalai, kasininkai, registratūrų darbuotojai, pašto klerkai, padavėjai, mėsos ar žuvies apdorotojai, kurjeriai, vairuotojai. Yra nemaža tikimybė, jog tokių darbo vietų skaičius mažės, nes šias funkcijas įgyvendins kompiuterizuotos programos – pavyzdžiui, jau ne vienerius metus testuojamos savaeigės, vairuotojo nereikalaujančios transporto priemonės.
Tiesa, nereikia to piešti vien juodomis spalvomis – taip, kaip žmonės, baimindamiesi robotų atėjimo ir masinio nedarbo, darė jau prieš 60–70 metų. Ir tuomet buvo kalbama, kad „jau tuoj tuoj žmonių nebereikės“. Prisiminkime vadinamuosius luditus – britų darbininkus, kurie dar XVIII ir XIX amžių sandūroje prasidėjus pramonės mechanizacijai ėmė gamyklose daužyti mašinas.Niūrios prognozės nepasitvirtino, nes net jei dalis darbų nunyko (t.y. buvo automatizuoti), vietoje jų atsirado poreikis naujiems – dažnai fiziškai lengvesniems ir malonesniems. Tad ir technologijų plėtra, vykstanti jau ne vieną dešimtmetį, netapo masinio nedarbo priežastimi.
Žinoma, pokyčiai vyks. Tai veikiausiai reikš, jog reikės naujų kvalifikacijų. Turbūt visi šiuo metu vykstančios ketvirtosios industrinės revoliucijos tyrinėtojai tarsi susitarę kartoja mantrą, jog nebeužteks mokytis vien jaunystėje – pavyzdžiui, pabaigti kolegiją ar universitetą ir visą gyvenimą dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Teks nuolat tobulinti įgūdžius bei taikytis prie kintančių aplinkybių. Tai suteiks mažiau saugumo jausmo, bet kartu atvers naujų galimybių.
Be to, gausybė profesijų yra nepakeičiamos. Ypač tos, kuriose didelį vaidmenį atlieka žmonių tarpusavio bendravimas, empatija, kūryba, interpretavimas. Tad naujausiomis technologijomis bus sunku pakeisti psichologus, mokytojus, šokėjus, viešųjų ryšių specialistus, fotografus, politologus ar slaugytojus.
Didesnę bėdą galima prognozuoti su technologijų kaitos – politinių/socialinių procesų santykiu. Jei technologijos vystosi, valstybių institucijų gebėjimai reaguoti į procesus yra kur kas lėtesni (biurokratinė inercija, teisiniai suvaržymai, politikų neefektyvumas stabdo reformas, lėtai prisitaikoma prie naujos aplinkos). Toks netolygumas bus milžiniškas iššūkis, galintis sukelti nemenkų socialinių problemų ir polinkį į politinį radikalizmą.
Mokytis reikia visą gyvenimą, ir net nejučiomis tą darome. O kad viskas tobulėja ir vis mažiau reikia žmonių darbo, jau senokai aišku. Vien kompiuteriai kaip palengvino žmonių darbą ir tuo pačiu sumažino darbuotojų poreikį tiek administracinėje, finansinėje, logistikos srityje, tiek gamyboje. Žinoma, pasitaiko nesklandumų kai programos „nulūžta” tačiau dažniausiai duomenys automatiškai perkeliami į tam tikras saugyklas. Baisiausia, kai interneto platybėse pasigauni kokį virusą, kuris apkeliauja visus įmonės padalinius ir sutrikdo programų veiklą. Tad antivirusinės programos yra būtinos, nes grėsmių tikrai pilna. Man kažkaip priimtiniausia seniausiai žinoma Kaspersky nes ja paprasta naudotis ir dar nėra pavedusi. Nes su kitomis turėjau keletą nesklandumų, tik gerai, kad namų, o ne darbo kompiuteryje.