Pataria Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimo centro DIGIRES vadovė ir vyriausioji tyrėja, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė BALČYTIENĖ:
– Žmonės dažnai pasiduoda informacijos sužadintiems jausmams, kuriuos dar labiau sustiprina protas, remdamasis ankstesne gyvenimo patirtimi ir jau susiformavusiu žinojimu.
Pasak socialinių psichologų, poliarizacijos procesą stiprina paties žmogaus protas. Mes esame linkę rinktis tai, kas mums toje temoje ar požiūryje artima ir atliepia ankstesnį patyrimą. Žmogaus mąstymas iš tiesų gali būti gana apgaulingas – esame linkę patys sau „padėti“, tai yra ieškoti tokios informacijos, kuri tik dar labiau sustiprina jau turimas abejones ar nuostatas. Todėl labai svarbu išmokti ištrūkti iš šios savipastiprinimo būsenos. Būtent to ir reikia mokytis.
Kaip tą daryti? Vienas kelių – surizikuoti „išeiti“ iš sau įprasto informacijos „burbulo“, domėtis kitais žmonėmis ir žvelgti plačiau, matyti platesnę įvykių panoramą, nei kad pasako vienas informacijos šaltinis ar medijų kanalas. Kaip neretai sakoma, vienas paprasčiausių ir greičiausių žingsnių – užduoti sau klausimus: kodėl ši informacija pateikiama būtent taip? Kas stovi už šio informacijos šaltinio? Taip klausinėdami išties sekame faktų tikrinimo logika, tačiau kartu padarome ir daug daugiau – mokomės stabdyti automatines, intuityvias reakcijas ir pereiname į refleksyvesnį mąstymą.
Pasakysiu labai paprastai: mūsų protas veikia tarsi dviejuose registruose – automatizmo ir refleksyvaus mąstymo režimu. Kai apmąstome, skiriame laiko įsigilinti į informaciją, o ne tik šiaip sau pramogaujame ir leidžiamės pasyviai šio srauto nešami. Kai aktyviai permąstome, skiriame laiko apmąstyti pasaulį, įgundame ne tik sveikai reaguoti, bet užmezgame artimesnį ryšį su savastimi. Suprantame ir pastebime savo klaidas, nuovargį. Taip mokytis teks visą gyvenimą, nes nuolat atsiranda naujų iššūkių, iškyla sudėtingų konfliktinių situacijų, kuriose tenka rinktis, o ne pasikliauti tik automatizmu.
