Praėjusių metų kovą rašėme apie Plungės r. apylinkės teisme pradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą dėl tragiškos nelaimės UAB „Kesris“ garaže, kai darbo vietoje žuvo 22 metų jaunuolis K. D. Dėl galimo darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo į kaltinamųjų suolą teko sėsti plungiškiui Kęstučiui Kvesčiui (g. 1973 m.) – įmonės, kurioje K. D. buvo įdarbintas vairuotoju, vadovui.
Kovo 13 dieną vykusiame teismo posėdyje išklausytos abiejų šalių baigiamosios kalbos.
Žuvo, prispaustas vilkiko
Tragedija įvyko 2012 metų vasario 9-osios rytą, kuomet darbuotojas, palieptas viršininko – UAB „Kesris“ vadovo, – ėmėsi tvarkyti vilkiką garaže, kuriame galimai nebuvo tinkamų darbo sąlygų. Įtarus, kad kažkas nutiko vilkiko ratui, K. Kvestys savo darbuotojui K. D. liepė jį nuimti ir ieškoti gedimo. Vyras, ko gero, būtų susidorojęs su viršininko paskirta užduotimi, jei beveik aštuonias tonas sveriančio vilkiko nebūtų reikėję paremti domkratu ir medinėmis trinkomis, nuo kurių sunkiasvorė transporto priemonė nusprūdo ir prispaudė po ja buvusį žmogų. Nuo patirtų sužalojimų vaikinas žuvo.
Įrenginiai: buvo ar nebuvo?
K. Kvestys tvirtino, jog kiekvienas naujas darbuotojas supažindinamas su darbo saugos reikalavimais bei garaže esančiais įrenginiais, parodoma, kaip su jais elgtis. Anot kaltinamojo, viskas buvo paaiškinta ir K. D. Įmonės vadovo teigimu, įrenginiai – vadinamieji oželiai, – skirti sunkvežimiui pakelti, garaže buvo, tik žuvusysis jų kažkodėl nenaudojo.
Paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu (tai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole) jis minėjo, kad šios įrangos nebuvo, o dabar teismui aiškina priešingai, kaltinamasis teisinosi, jog, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, omenyje turėjęs ne visą garažą, o tik nelaimės vietą.
Pareikšti civiliniai ieškiniai
Kaltinamajam įmonės vadovui pateikti keli civiliniai ieškiniai. Vienas iš jų – žuvusiojo tėvų civilinis ieškinys, kuriame prašoma atlyginti dėl sūnaus netekties patirtą per 9 000 Lt turtinę žalą (už laidotuves) ir po 50 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.
K. D. žūtis aukštyn kojom apvertė ir jo draugės D. P. gyvenimą. Kai žuvo sužadėtinis, ji laukėsi vaikelio, o iki jų vestuvių buvo likęs vos mėnuo – 2012 m. kovo 10 d. pora turėjo susituokti. Šiuo metu jauna moteris viena augina savo tėčio nebepamatysiantį sūnelį. Iš K. Kvesčio D. P. prašė priteisti 50 000 Lt jai ir 100 000 Lt be tėvo likusiam sūnui.
Dar praėjusiame posėdyje K. Kvesčio advokatė sakė, kad vadovas į darbą K. D. buvo priėmęs pagal sutartį, mokėjo įmokas „Sodrai“, jis draustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tad kompensacija turėtų būti išieškota ne iš K. Kvesčio, o iš „Sodros“. Šią įstaigą buvo siūloma įtraukti civiliniu atsakovu.
Kovo 13 dieną teisėja gavo „Sodros“ prašymą nelaikyti jos civiliniu atsakovu, esą jų išmokos reguliuojamos kitais įstatymais. Pasak prokurorės, teismui pateikti civiliniai ieškiniai turėtų būti nagrinėjami kartu su byla – esą kitu atveju bus sunku nustatyti ieškinio sumas. „Sodros“ prašymas atmestas.
Baigiamosios kalbos
Baigiamųjų kalbų metu prokurorė akcentavo, jog lemtinga tragedija įvyko todėl, kad darbdavys leido vairuotojui atlikti vilkiko remontą, nesant reikiamų įrenginių ir neužtikrinant saugių darbo sąlygų. Todėl darbdavys kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnį (Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas).
Specialistų pateiktuose dokumentuose minima, kad vairuotojo vykdyti darbai prasilenkė su įstatymais ir darbo įrenginių naudojimo reikalavimais. Automobiliui atremti buvo naudojami atsitiktiniai daiktai. Anot prokurorės, ikiteisminio tyrimo metu K. Kvestys prisipažino, kad nevisiškai užtikrino darbuotojo saugumą, o teisme pakeitė parodymus – esą „oželiai“ garaže buvo, tik pats nukentėjusysis jų neatsinešė.
Pasak prokurorės, K. Kvestys padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo. Kadangi jis nė karto neteistas, nėra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė prašė patenkinti civilinius ieškinius, juos priteisiant solidariai iš UAB „Kesris“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“), kadangi žuvęs darbuotojas buvo draustas. Ji siūlė K. Kvestį pripažinti kaltu ir skirti jam 6 500 Lt baudą.
Kas kaltesnis?
Kitokios pozicijos laikėsi K. Kvesčio advokatė. Anot jos, kad ir kaip būtų gaila jauno žmogaus, byloje nutylimi esminiai dalykai. Darbuotojas, parėmęs automobilį trinkomis ir bandydamas pakeisti ratą, nebuvo užtraukęs rankinio stabdžio. Tad, kaip klausė advokatė, kuris iš jų kaltas – darbdavys ar darbuotojas?
Pasak advokatės, su darbo saugos instrukcijomis darbuotojas buvo supažindintas. K. D. turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo apmokytas atlikti remonto darbus. Į klausimą, ar garaže buvo minėtieji įrenginiai, neatsakyta, teismo neįtikino net sąskaita-faktūra, liudijanti, jog UAB „Kesris“ tokią įrangą pirko. Anot gynėjos, esminė nelaimingo atsitikimo priežastis – paties darbuotojo veiksmai. Advokatė teiravosi, kodėl darbo saugos inspektorius, apžiūrėjęs įvykio vietą, net nepaklausė darbdavio, ar garaže, o ne šalia remonto duobės, yra minėtoji įranga. Tad kas iš jų kaltesnis – ar K. Kvestys, neprižiūrėjęs darbuotojo, ar darbuotojas, neatsinešęs įrangos ir neužtraukęs rankinio stabdžio?..
Advokatė tikino, kad pagal įstatymus žalą dėl žmogaus žūties darbo vietoje, jei darbuotojas buvo draustas, privalo padengti „Sodra“. Ji prašė žalos atlyginimą išreikalauti iš „Sodros“, o K. Kvestį išteisinti.
Gynėjai pasirodė nepriimtinas prokurorės siūlymas skirti didesnę nei numatyta bausmę vien dėl to, kad žmogus nepripažino savo kaltės.
Advokatė teismo prašė atskirti valstybės įsipareigojimus ir žalą, o K. Kvestys – išteisinimo.
Nuosprendis – balandžio viduryje.
