Nevarėnų pagrindinėje mokykloje mokytoja dirbanti Neringa Račkauskienė ne tik moko mokinius istorijos, bet ir pati ją kuria – rinkdama faktus apie gimtąjį Nevarėnų miestelį bei seniūnijoje esančius kaimus.
Paklausta, kuo išsiskiria Nevarėnų seniūnija ir kokius tris svarbiausius objektus joje galima pamatyti, mokytoja pristatė reikšmingiausias vietas: akmeninį paminklą blaivybei paminėti, kraštotyrininkės Elenos Mažeikienės etnografijos muziejų ir Paunšvystės alkakalnį.
Akmeninis paminklas blaivybei paminėti
Pasak istorijos mokytojos, paminklas su užrašu „Kauno gubernijoj arielkos nebgers 1858 m.“ stovi šalia Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios, senosiose parapinėse kapinėse. Šis paminklas mena Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio laikus.
„Pasakojama, kad, 1855 metais miestelyje apsilankius pačiam vyskupui, vietos gyventojams šis įvykis paliko didelį įspūdį. Manoma, kad būtent jo skleistų blaivybės idėjų įkvėptų vietos gyventojų Žvirzdino ir Adomo Sobuto iniciatyva ir pastangomis 1858 metais buvo pastatytas paminklas“, – kalbėjo N. Račkauskienė.
Kraštotyrininkės Elenos Mažeikienės etnografijos muziejus
Tučių kaime gyvuojantis Elenos Mažeikienės etnografijos muziejus saugo ir puoselėja turtingą kaimo bei Nevarėnų krašto istorijos ir kultūros paveldą. 2009 metais įkurtame privačiame muziejuje lankytojai gali susipažinti su giminės ir kaimo relikvijomis, senoviniais buities rakandais, dokumentais, fotografijomis ir kitais eksponatais, atspindinčiais vietos žmonių kasdienybę, tradicijas ir krašto istoriją.
„Muziejaus įkūrėja E. Mažeikienė ir jos dukra Janina Jankauskienė – aktyvios kraštotyrininkės, daugelį metų rinkusios, kaupusios ir sisteminusios medžiagą apie gyvenvietės istoriją, iškilius jos žmones ir apylinkių gyvenimą. Jų sukaupta medžiaga ir eksponatai reikšmingai prisideda prie vietos istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimo“, – didžiavosi mokytoja.
Už ilgametį ir prasmingą darbą renkant, saugant ir puoselėjant tautinį paveldą 2021 metais E. Mažeikienei suteiktas Nevarėnų garbės piliečio vardas.
Paunšvystės alkakalnis
Virmėnų kaime esantis Paunšvystės alkakalnis – istorinę, mitologinę ir sakralinę vertę turinti vieta, įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Mokytojos teigimu, dėmesį patraukė alkakalnio išskirtiniai bruožai: ritualiniai akmenys su žmonių rankų prisilietimų pėdsakais ir šaltinėlis, dėl kurių ši vieta tapo traukos centru lankytojams.
„Aukščiausia alkakalnio vieta siekia 175,8 m virš jūros lygio, nuo jos atsiveria plačios apylinkių panoramos, o giedrą dieną galima išvysti ir Šatrijos piliakalnį. Kasmet ant alkakalnio minima Baltų vienybės diena ir rudens lygiadienis“, – sakė Neringa.
Alkakalnis dar vadinamas Perkūnkalniu. Pasak tradicijų ir padavimų, nuo seno čia buvo kūrenama šventoji ugnis ir aukojamos aukos dievams, todėl ši vieta laikoma svarbia senosios baltų religijos ir kultūros paveldo dalimi.
