Gyventi demokratinėje visuomenėje turėtų būti gera ir saugu, nes ši sąvoka yra tapatinama su šalies valdymo forma, kai visi piliečiai turi teisę dalyvauti valstybės valdyme. Žmonės, turėdami balso teisę, gali išsirinkti patikusį politiką ar savo tiesą ginti peticijomis, viešomis diskusijomis.
Ginti visuomenės narių lygiateisiškumą, nuomonių įvairovę – visų mūsų pilietinė pareiga. Demokratijos principai privalo maksimaliai užtikrinti asmens laisves ir teises viešai reikšti savo nuomonę, klausti, diskutuoti, kritikuoti.
Vakarų valstybėse demokratija išryškino protesto kultūrą, kai masės žmonių, nepatenkintų priimtais valdančiųjų sprendimais, „apsiginklavę“ plakatais gali nebaudžiami protestuoti centrinėje miesto aikštėje. Europą drebina judėjimas „Femen“, įkurtas 2008-aisiais Ukrainoje, kurio aktyvistės nuogomis krūtinėmis stoja protestuoti prieš pasaulio negandas.
Pastaruoju metu mūsų šalyje vis dažniau pasigirsta politikų pranešimų, kad vyksta kažkokios informacinės atakos prieš Lietuvą, svetimšaliai esą bando kurstyti nesantaiką, tad būtina drausti kai kuriuos televizijos kanalus, stiprinti krašto apsaugą, saugotis informacinių antpuolių. Nejau mus atakuoja kaimyninės valstybės?
Juk ir mes, perkopę Lietuvos nepriklausomybės 25-metį, turime teisę vadovaudamiesi įstatymais laisvai reikšti mintis, rašyti interneto tinklaraštį, komentuoti publikacijas interneto erdvėje ir tikėtis, kad už nuomonę niekas mūsų nenubaus. Tačiau ar galime laisvai klausti politikų, valstybės tarnautojų apie visuomenei rūpimas temas?
Lietuvą sudrebino gausa publikacijų, kuriose aptariamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu su Latvijos žurnalistu Gundaru Rederu, kai mūsų šalies vadovė atsisakė atsakyti į keletą šio žurnalisto klausimų ir akcentavusi, kad jie iš anksto nebuvo suderinti, paprašė juos iškirpti.
Vieni komentatoriai džiaugiasi, kad politikė nepasidavė provokacijai ir suprasdama savo atsakomybę formuojant užsienio politiką nesileido į diskusijas, kiti, kaip antai Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius, aiškiai įvardija: „Prezidentė susimovė.“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis teigia, kad atsisakyti atsakyti į klausimą galima labai įvairiai – diplomatiškai, nuleidžiant juokais ir pan. Anot politologo, „nesvarbu, kokie būtų klausimai, šalies vadovas ar aukštas valdininkas turi gebėti labai lanksčiai ir kūrybiškai žvelgti į jam užduodamus klausimus ir komunikaciškai tikslingai atsakinėti“ (www.ve.lt: „Latviai apnuogino Dalią Grybauskaitę“).
Bijau, kad šis interviu netaptų pavyzdžiu mažų miestelių valdininkėliams, kurie neretai pasijaučia esą vienvaldžiai karaliukai.
