Nuvirto pats, buvo nuverstas netyčia, o gal tai – aršios konkurencijos verslo pasaulyje pasekmė? Tokį detektyvą dabar turi spręsti teisėsaugos pareigūnai, nes ant jų stalo nugulė pora pareiškimų, liečiančių vieną ir tą pačią situaciją – Plungės viduriniosiose kapinėse griuvusį ir į gabalus suskilusį amžinojo poilsio vietą ir mirusiųjų atminimą žymintį paminklą. Šio įvykio atgarsiai pasiekė ir redakciją. Kas kaltas ir ar tokių apskritai čia yra, reikia manyti, pareigūnai išsiaiškins, o kol kas skaitytojų dėmesiui – pati istorija, turinti kelias versijas.
Nuostolis – pora tūkstančių
Telšių gatvėje esančiose kapinėse visa ši daug klausimų kelianti istorija nutiko balandžio 22–23 dienomis, savaitgalį. Garbaus amžiaus plungiškė M. N. tą šeštadienį išsiruošė aplankyti savo šeimos kapo. Jos artimųjų amžinojo poilsio vieta tąkart atrodė gerai – nieko neįprasto moteris nepastebėjo, išskyrus tai, kad visai netoli jų kapo buvo ruošiamasi laidotuvėms: kasta duobė, kuria, kaip teigiama, rūpinosi pora duobkasių. Ir viskas. M. N. grįžo namo.
Sekmadienio vėlyvą popietę senjorę jau pasiekė skambutis, kad šeimos kapavietės paminklas guli nuvirtęs ir suskilęs į keletą gabalų – nebesuklijuosi, nebeatstatysi… Senyvo amžiaus moteris, suprantama, nežinojo, ką reikėtų daryti tokioje situacijoje, kreipėsi pagalbos į sūnėną A. N. Šis neliko nuošalyje.
A. N. netruko išsiaiškinti, kokia laidojimo paslaugas teikianti bendrovė darbavosi greta jų kapo, nes, jo manymu, jų šeimos paminklas griuvo būtent dėl neapdairaus duobkasių darbo. Tiesa, sakė neteigiantis, kad taip nutiko tyčia, gali būti, kad gal dėl neapsižiūrėjimo, neatidumo paminklas buvo užkliudytas. Esą visko gyvenime pasitaiko ir tai suprantama. Tačiau plungiškiui labai pikta, kad ta bendrovė, kuriai buvo patikėta iškasti duobę, ne tik kad kratosi atsakomybės, bet ir iškėlė savo versiją, dėl ko paminklas nuvirto.
„Aiškina, kad tai specialiai padarė konkurentai. Jie patys suskubo kreiptis į policiją, parašė pareiškimą, sako radę prie jų kastos duobės lavonmaišį, tai supratę kaip grasinimo ženklą“, – pasakojo vyriškis, negailėdamas kritikos bendrovės atžvilgiu ir smarkiai abejodamas dar ir įmonės aiškinimu, kad laidotuvių duobę ten kasė visai ne du darbininkai, o vienas pats šioje istorijoje minimos bendrovės savininkas. „Pasakykit, ar tikrai įmanoma vienam žmogui per porą valandų iškasti 4 kubinius metrus žemės?“ – abejojo A. N. ir pridūrė, jog nereikėtų atmesti ir nelegalaus darbo atvejo. „Viską išsiaiškinsime, nepaliksime taip“, – tvirtino jis. Taigi policijoje jau guli M. N. pasirašytas pareiškimas.
Nuostoliai dėl griuvusio paminklo nemaži. Pasak A. N., beveik 2 tūkstančiai eurų. Taigi tokio žalos atlyginimo ir tikimasi. Apmaudu dar ir dėl to, jog stresą išgyvena ir senolė, kurios šeimos kapavietę ištiko ši bėda. Nemalonu, ypač turint omeny tai, kad buvo ruošiamasi netrukus turėjusioms vykti artimojo mirties metinėms.
Į klausimą, kad gal paminklas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuvirto pats, A. N. atsakė, jog tikrai ne: visa kapavietė, o ir paminklas, remontuoti prieš keletą metų, tad viskas buvo tvarkinga.
Komentaras – po tyrimo
Suprantama, kad išklausyti norėjome ir šios istorijos kitus dalyvius – laidojimo paslaugas teikiančią bendrovę. Iš pradžių pasidalijusi savo nuomone ir paaiškinimu, kaip jų įmonė mato situaciją, vėliau viešai komentuoti situaciją jos atstovė J. U. atsisakė, motyvuodama tuo, jog šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Kai jis bus baigtas, tada ir bus galima išgirsti įmonės poziciją.
„Šis konfliktas kitoks“
Savo įžvalgomis apie griuvusį paminklą ir visą šį konfliktą paprašėme pasidalyti Plungės miesto seniūnijos vyr. specialistę, atsakingą būtent už laidojimo leidimų išdavimą, Sonatą Serapinienę.
Specialistė aiškino, jog ji pati tą šeštadienį dėl asmeninių priežasčių lankėsi Telšių gatvės kapinėse, tad nepraleido progos pažiūrėti ir įvertinti, ar gerai ir laikydamasi visų būtinų reikalavimų ta bendrovė iškasė mirusiajam duobę. „Viskas buvo tvarkingai padaryta. Tuo metu tikrai nepastebėjau, kad netoliese esančio kapo paminklas būtų nuvirtęs. Sekmadienį jau sulaukiau šios įmonės skambučio, kad atvykčiau į kapines, nes pastebėtas nugriuvęs ir suskilęs paminklas. To iškart padaryti negalėjau, nes buvau išvykusi. Užsiminė ir apie rastą lavonmaišį prie duobės, sakė, kad jie patys tokių dalykų į kapines nesineša, tad stebėjosi, iš kur jis atsiradęs. Šioje situacijoje nieko aš nei teisinu, nei kaltinu. Vyksta kapinėse konfliktų, būna, kad laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės, vykdydamos joms pavestus darbus, įbrėžia paminklus, apibarsto su žemėmis kapavietes, bet yra tariamasi, viskas išsprendžiama, sutvarkoma. Šitas konfliktas kitoks“, – komentavo seniūnijos atstovė.
Tiesa, S. Serapinienė kiek vėliau sekmadienį apsilankė kapinėse ir matė sudaužytą paminklą. Kaip minėjo, iš griuvusio paminklo dalių buvo galima suprasti, kad jis nebuvo pritvirtintas armatūra, matėsi, jos žodžiais tariant, „du kleckiukai“ tvirtinimo vietoje. „Visada atėjus pavasariui kapinėse pakabiname skelbimus su raginimais pažiūrėti savo prižiūrimų kapaviečių būklę, ar kas neišsijudino, neišsikraipė“, – pažymėjo pašnekovė.
Paminklo detektyvo istorijoje, tikėtina, bus tęsinys, nes konfliktuojančios pusės yra įsitikinusios, kad teisybė – tik jų pusėje.
