
Naujų metų pradžioje visada susitinkame įdomaus pokalbio su Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Virginija Jonauskiene, nes juk būtent šio skyriaus darbuotojai žino, kokie praėjusieji metai buvo demografine prasme: kiek gimė kūdikių, kiek mirė gyventojų, kiek porų nusprendė susituokti, kiek pasuko skirtingais keliais ir t. t. Kiekvieni metai turi savo tendencijas, tad kuo pasižymėjo 2022-ieji? Pasak V. Jonauskienės, turbūt liūdniausia, kad gimstamumo kreivė leidžiasi žemyn. „Bet dėl to neturime jaustis išskirtiniai, taip yra visoje Lietuvoje“, – pabrėžė vedėja.
143 berniukai ir 140 mergaičių
Plungės civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais buvo įregistruoti 283 gimimai. Įdomu tai, kad lyčių pasiskirstymas buvo vos ne vienodas ir, kaip pajuokavo V. Jonauskienė, „diskriminacijos“ čia išvengta: į pasaulį atėjo 143 berniukai ir 140 mergaičių. 65 kūdikiai – užsienio valstybėse gimę Lietuvos Respublikos piliečių vaikai.
Statistika rodo, kad Plungės rajone 2022-aisiais gimusiųjų skaičius šiek tiek sumažėjo, nes 2021 metais buvo įregistruoti 343 gimimai. O buvo metas, kai gimdavo arti pusės tūkstančio vaikučių… Pagrindo džiaugtis turėjome 2021-aisiais, kai vaikų gimė šiek tiek daugiau nei 2020 metais, tad greičiausiai viltasi, kad ir 2022-aisiais tokia tendencija išliks. Deja, fiksuota priešingai.
„Mes registruojame ir Lietuvoje gimusius Plungės rajono gyventojų vaikus, ir parvažiuojančių iš užsienio, o kadangi buvo „korona“, visokie su tuo susiję draudimai ir apribojimai, dėl to, matyt, sumažėjo ir iš užsienio šalių parvykstančių plungiškių skaičius“, – galimą priežastį, kodėl mažiau registruota naujagimių, nurodė V. Jonauskienė.
2022-aisiais tris šeimas aplankė dvigubas džiaugsmas – susilaukta dvynukų. 2021 metais šis rodiklis vėlgi buvo didesnis – gimė 5 poros dvynukų.
Per praėjusius metus įregistruoti 3 kūdikiai, kai vaiko motina nėra įregistravusi santuokos su vaiko tėvu ir tėvystė nepripažinta, ir 78 kūdikiai, kai tėvystė pripažinta. Jauniausia mama – 19 metų, jauniausias tėvas – 20 metų.
Beje, V. Jonauskienė pažymėjo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka: „Tėvystę bus galima pripažinti ne tik tėvams apsilankius pas notarą – tai bus galima padaryti ir mūsų skyriuje. Būtinybės tai padaryti pas notarą nebelieka.“
Pastebėta, jog ženkliai mažėja daugiavaikių šeimų ir labai retai bepasitaiko, kad šeimoje gimsta ketvirtas, penktas vaikas, o ką jau bekalbėti apie šeštą.
Dažniausiai vaikų susilaukiama būnant 25–35 metų. „Tendencijos, kad gimdytų labai jaunos, nebėra. Nepilnamečių mamų praeitais metais apskritai neturėjome. Matyt, pirmiausia poros siekia susitvarkyti gyvenimą ir tik tada pradeda galvoti apie šeimos pagausėjimą“, – svarstė Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
Nuo Marcelės iki… Lamėjos
Gimus vaikui tėvelius aplanko malonus rūpestis išrinkti vardą. Fantazija, kaip rodo statistika, gimdytojai nesiskundžia, tad savo naujagimiams pernai skyrė kiek neįprastus lietuvio ausiai vardus – Elajus, Linardas, Elva, Amina, Lamėja, Aretas.
„Jei vardas atitinka galiojančias kalbos taisykles, mes negalime neregistruoti jo vien todėl, kad jis mums skamba neįprastai. Aišku, jei norėtų naujagimį pavadinti, tarkim, Šėtonu ar Baubu ar dar kokiu labai keistu vardu, turbūt stengtumėmės tėvus perkalbėti, jiems patarti. Bet kartais sunku rasti argumentų, kodėl tėvų pasirinktas vardas netinka vaikui. Pavyzdžiui, kodėl mergaitę galima pavadinti Nida, o štai Palanga jau kažkodėl ne… Kita vertus, mums dar neteko susidurti su tokia tėvelių fantazija kaip kolegoms iš didmiesčių, kai savo vaikui nusprendžia duoti Kosmoso vardą“, – apie naujagimių vardus kalbėjo V. Jonauskienė.
Įmantresnius vardus neretai savo vaikams duoda tėveliai, kurie turi gyvenimo užsienyje patirties arba santuoka yra mišri.
Vedėja neslėpė, kad visada džiugu yra išgirsti, kai tėveliai apsisprendžia naujagimiams suteikti senovinius, lietuviškąsias tradicijas menančius vardus. Tokių pasirinkimų būta gana nemažai. „Buvo atvejų, kai tėvai dukrelę pavadino Marcele, pasirinktas ir Baltraus vardas. Man gražu, pakirbina širdį“, – teigė V. Jonauskienė.
Tarp suteiktų senovinių vardų – Barbora, Paulina, Jonas, Leonas, Motiejus. Kaip minėjo mūsų pašnekovė, tėveliai, duodami tokius vardus naujagimiams, dažniausiai sako, kad taip atiduoda pagarbą savo tėvams, seneliams – taip užtikrinama savotiška giminės, o ir lietuviškų tradicijų tąsa.
2022 metais populiariausi plungiškių naujagimių vardai buvo Luknė, Liepa, Matas, Lukas, Kajus.
Padaugėjo santuokų su ukrainiečiais
2022 metai buvo turtingesni santuokų: Civilinės metrikacijos skyriuje jų įregistruota 260 (iš jų 83 buvo sudarytos bažnyčiose ir įstatymo numatyta tvarka įtrauktos į apskaitą). 2021-aisiais santuokų skaičius siekė 238.
Palyginus su 2021 metais, 2022 metais bažnyčiose sutuokta 10 porų daugiau. Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotų santuokų skaičius padidėjo 25-iomis.
Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais jauniausias jaunikis buvo 24 metų, jauniausia nuotaka – 20 metų. Tuoktasi ir brandžiame amžiuje: vyriausias jaunikis buvo sulaukęs 75 metų, vyriausia nuotaka – 73 metų. Fiksuota, kad didžiausias amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių buvo 23 metai.
2022 metais 19 plungiškių porų santuoką įregistravo užsienio valstybėse. Septyniems rajono gyventojams, norintiems tuoktis užsienyje, buvo išduotos pažymos apie šeiminę padėtį. 12 porų, padavusių prašymus tuoktis, dėl nežinomų aplinkybių atsisakė įregistruoti santuoką, 4 poros savo santuokos registravimą atidėjo kitiems metams.
„Įdomus faktas, kuris mus pačius labai nustebino, kad pirmą kartą po nežinia kiek laiko nebuvo registruojamos santuokos paskutinę metų dieną. Mums įprasta būdavo, kad gruodžio 31 dieną mes paskutinės uždarome Savivaldybės duris, nes tą dieną susituokti nori net kelios poros“, – stebėjosi V. Jonauskienė.
Kaip žinome, besituokiantieji turi teisę pasirinkti, kur pageidauja sudaryti savo santuoką. Tokį norą praėjusiais metais išreiškė 27 poros.
„Mes, skirtingai nei kolegos iš kitų rajonų, neturime pasitvirtinę konkrečių vietų sąrašo, kur galime registruoti santuoką, gal todėl neretai į mus kreipiasi poros, gyvenančios kitur, bet apsisprendusios tuoktis Plungės rajone. Visada stengiamės atsižvelgti į jaunųjų norus. Juokaudama tik pasakau, jog nesugalvotų registruoti santuokos po vandeniu ar kažkur labai aukštai, nes bijau aukščio“, – šyptelėjo mūsų pašnekovė.
Registruoti santuokas V. Jonauskienei teko ir prie Platelių ežero, ant piliakalnio. „Buvo atvejis, kai klausė, ar negalėtume to padaryti pievoje tarp miškų, nes ta vieta jaunavedžiams buvo svarbi, nes ten jų prosenelių sodyba buvusi… Sutikau, tik sakiau, kad žolę nupjautų, kad erkių nepasigautume“, – prisiminė vedėja.
V. Jonauskienė pastebėjo, kad pamažu yra atsisakoma rengti labai ištaigingas ir gausias žmonių skaičiumi vestuves. Apskritai santuokos, kurios registruojamos Civilinės metrikacijos skyriuje, yra labai kuklios. „Ceremonijoje paprastai dalyvauja jaunieji ir liudininkai, kartais tėvai, o tokių tuoktuvių, kur būtų palyda ir didelis būrys svečių, sulaukiame vos 2–3 per visus metus. Taigi tų didelių storų lietuviškų vestuvių, tris dienas trunkančių, nebeorganizuojama“, – kalbėjo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja. Pasak jos, nebėra tradicijos ir tuoktis būtinai šeštadienį ar penktadienį.
Praėjusiais metais įregistruotos 29 santuokos, kai lietuviai susituokė su kitos valstybės piliečiais. Pastebėta, kad didžiąją dalį jų sudaro santuokos su ukrainiečiais. „Šių dienų aktualijos tam turbūt daro įtaką. Labai dažnai ukrainietės išteka už lietuvių, jos renkasi lietuviškas pavardes. Prieš pat Naujuosius metus dvi ukrainietės ištekėjo už plungiškių. Įregistruota santuokų ir su bulgarais, nes šios tautybės žmonių turime mieste, jie yra atvykę darbo reikalais. Toks gyvenimas, nereikia stebėtis, žmonės susipažįsta gal darbe, taip mezgasi santykiai. Įregistravome santuokų ir su Argentinos, Portugalijos, Airijos, Anglijos, Vokietijos piliečiais“, – statistikos duomenimis dalijosi V. Jonauskienė.
Per 2022-uosius įregistruota 101 ištuoka. Šešių porų ištuokos įregistruotos užsienio valstybėse ir įstatymo numatyta tvarka įtrauktos į apskaitą Plungės civilinės metrikacijos skyriuje. Skyrybų skaičius, palyginus su 2021 metais, išlieka stabilus.
V. Jonauskienė pabrėžė, jog yra santuokos nutraukimo pakeitimų. „Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo tvarka, kad norintys išsituokti abipusiu sutarimu ir neturintys nepilnamečių vaikų nebeprivalės kreiptis į teismą. Tai padaryti galės pas notarą. Su jo patvirtintu dokumentu ateis į mūsų skyrių, mes įforminsime skyrybas“, – informavo vedėja.
Kalbėdama apie skyrybas, V. Jonauskienė pastebėjo, jog žmonių santykiai nebūtinai nutrūksta tik po kelerių metų bendro gyvenimo. „Skiriasi poros ir po ilgų santuokos metų. Matyt, yra gyvenančių dėl vaikų, turtinių sumetimų… Jei ryšio nebėra, jei žmogus nejaučia, kad šalia esantis yra patikimas, gal ateina metas, kai reikia jį paleisti. Žmogus turi teisę gyventi savo gyvenimą“, – mąstė mūsų pašnekovė.
Mirčių statistika švelnesnė
Nors praėjusių metų gruodį fiksuotas gana ženklus mirusių žmonių skaičius Plungės rajone – iš viso 50, tačiau bendra metų statistika yra švelnesnė.
Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 2022 metais įregistruota 512 mirčių. Tai yra beveik puse šimto mažiau nei 2021-aisiais. Užsienio valstybėse pernai mirė 15 Plungės rajono savivaldybės piliečių (šie duomenys įstatymo numatyta tvarka įtraukti į apskaitą).
Kaip sakė V. Jonauskienė, miršta daugiausia žmonės nuo kraujotakos, onkologinių ligų. „Deja, ir šie metai prasidėjo liūdnai. Po Naujųjų atėję į darbą radome bene 6 pranešimus apie netektis“, – kalbėjo vedėja.
„Dirbame tiek, kiek mūsų reikia žmonėms“
Apibendrindama praėjusius metus, V. Jonauskienė akcentavo, kad 2022-ieji nebuvo labai išskirtiniai, labiau eiliniai metai su kasdieniais darbais.
„Visada sakau, kad mes esame priklausomi nuo žmonių, nuo to, ko jiems reikia. Mes dirbame tiek, kiek žmonėms reikia. Be mūsų bažnytinės santuokos netampa oficialios, mes reikalingi, kol gimsta vaikai, kol žmonės tuokiasi… Ko palinkėčiau šiems metams? Kai tuokiu, visada sakau, jog linkiu, kad laimės paukštė kuo dažniau užsuktų į namus, kad paukštė atneštų ir vaikučių, ir meilę, ir sėkmę. Tos laimės kiekvienam ir linkiu“, – baigdama pokalbį sakė V. Jonauskienė.