Seimo nario Jurgio Razmos iniciatyva penktadienį Rietavo ir Plungės rajono savivaldybėse lankėsi Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai direktoriaus pareigas einantis Egidijus Skrodenis, valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis inžinierius Stasys Armalis ir Saugaus eismo skyriaus vadovas Arūnas Raibužis. Vyko susitikimai su merais, apžiūrėti tvarkomi objektai, atliekami darbai, daug dėmesio skirta ateities planams, o jie plungiškiams ir rietaviškiams – džiuginantys.
Rietave svečiai E. Skrodenis, J. Razma, S. Armalis pirmiausia susitiko su meru Antanu Černeckiu. Paskui visi kartu apžiūrėjo L. Ivinskio gatvę, kurią pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus įrengia konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Plungės Jonis“. „Turėjome vilties, kad viską suspėsime iki Mykolinių, bet mums nepavyko – laiku neatgabentos medžiagos. Tačiau reprezentacinę gatvės dalį, kurią matys Rietavo miesto šventės dalyviai, įruošime, o po poros savaičių viską užbaigsime“, – pasakojo „Plungės Jonio“ valdybos pirmininkas Jonas Varkalys. Jis paminėjo ir tai, kad dalį L. Ivinskio gatvės tvarkymo darbų įmonė miestui padovanos. J. Varkaliui antrino meras A. Černeckis, sakydamas, kad verslininkai Rietavui ypač dosnūs – dovanai tvarkomos miesto bažnyčios prieigos, tų darbų vertė – 60 000 eurų.
Rietavo savivaldybėje apžiūrėtas ir rekonstruojamas rajoninis kelias Rietavas–Žadvainai–Judrėnai, be to, aptartos Rietavo aplinkkelio tiesimo perspektyvos.
Kaip jau minėjome, kelias Rietavas–Žadvainai–Judrėnai šiuo metu rekonstruojamas (nuo 2,11 iki 4,21 km). Klojama 6 metrų pločio asfalto danga, tvarkomos nuovažos, nuvedamas vanduo, statomi kelio ženklai. Automobilių kelių direkcijos užsakymu darbus pagal žvyrkelių asfaltavimo programą atlieka UAB „Šilutės automobilių keliai“. Jų orientacinė vertė – apie milijoną eurų. Išasfaltavus minėtąjį ruožą iki Žadvainų liks tik apie 3,45 km žvyrkelio. „Bet žadvainiškiams jau galime pranešti gerą žinią – pabendravę su Automobilių kelių direkcijos vadovu gavome jo pažadą, kad skirs lėšų ir likusiai kelio daliai išasfaltuoti. Turbūt kitais metais kirpsime juostelę, o vietos gyventojams į Rietavą nebereikės dardėti žvyrkeliu“, – sakė J. Razma.
Pakeliui dar apžiūrėtas projektuojamas takas nuo Rietavo link Vatušių kelyje Kryžkalnis–Vėžaičiai.
Važiuodami link Plungės svečiai sustojo Stalgėnuose. Čia prisijungus Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui kartu apžiūrėtas kelias Stalgėnai–Luknėnai, kurį siūloma įtraukti į žvyrkelių asfaltavimo programą.
Plungėje, stabtelėjus ties Žaltakalnio ir J. Žilevičiaus gatvių sankirta, aptarti kelio Plungė–Vėžaičiai (3,1 km ruožo) rekonstravimo ir pėsčiųjų bei dviračių takų projektiniai sprendiniai.
Automobilių kelių direkcijos laikinajam vadovui E. Skrodeniui ir Seimo nariui J. Razmai rūpėjo ir didžiausias miesto skaudulys – geležinkelio pervaža Dariaus ir Girėno gatvėje, kuri po kelerių metų bus rekonstruota į tunelį. Kaip kalbėjo E. Skrodenis, Lietuvoje yra keturi miestai – Plungė, Mažeikiai, Marijampolė ir Lentvaris, kuriuose itin opi geležinkelio pervažos problema. „Apie Plungės pervažą dešimtmečius buvo kalbėta, projektuota, mėtyti pinigai, bet realiai nieko nepadaryta. Prieš kelerius metus, kai iniciatyvos ėmėsi Seimo narys J. Razma, problema pradėta spręsti. O šiuo metu didžiausias jūsų miesto skaudulys jau išjudėjęs į finišo tiesiąją. Plungėje darbai bus atliekami pirmiausia. Su Savivaldybe pasirašysime sutartį ir po 2–3 metų tai, kas dešimtmečius buvo tik kalbose ir popieriuose, taps realybe“, – žadėjo laikinasis Automobilių kelių direkcijos direktorius.
J. Razmos teigimu, jau kelerius metus labai nuosekliai judama link to, kad plungiškiai turėtų galimybę geležinkelį kirsti tuneliu. „Jei viską darytume tik Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, užtruktume ilgiau, bet dabar galime pasinaudoti ir Europos Sąjungos investicijomis. Taigi gavome šansą pirmieji įšokti į tą traukinį, o tai reiškia, kad tunelis Plungėje bus“, – sakė Seimo narys.
Sutartis turėtų būti pasirašyta artimiausiu metu, nebedelsiant. O partneriais turėtų tapti Savivaldybė, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Anot E. Skrodenio, įrengus žiedinę Dariaus ir Girėno bei Lentpjūvės gatvių sankryžą, pastačius tunelį, bus galima kibti į Stoties gatvę, kuri taip pat gana seniai laukia rekonstrukcijos. O ją sutvarkyti būtina, juolab kad dabar, restauravus Mykolo Oginskio rūmus, sutvarkius parką, eismas šia gatve suintensyvėjęs, atvyksta daugiau turistų.
Pervažiavę Stoties gatve ir apžiūrėję M. Oginskio dvaro sodybą, svečiai patraukė link Platelių. Pakeliui diskutuota apie kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė (58,3–48 km) rekonstravimo darbų perspektyvas, daug dėmesio skirta ir kelio Pauošniai–Plateliai tvarkymo galimybėms bei žvyrkelio į Šaltojo karo muziejų asfaltavimui. Vėlgi akcentuota, kad ir į pačius Platelius, ir į muziejų traukia vis gausesni būriai turistų, tad turėti gerus kelius būtina.
Važiuodami keliu Pauošniai–Plateliai, E. Skrodenis, J. Razma, Savivaldybės ir „Telšių regiono kelių“ atstovai S. Armalis ir A. Raibužis apžiūrėjo, kaip vyksta jo rekonstravimas Beržoro gyvenvietėje. Teigiamai įvertinti 2014 metais baigti tiesti pėsčiųjų ir dviračių takai palei kelius Pauošniai–Plateliai ir Salantai–Plateliai–Alsėdžiai.
