Dvasininkų akibrokštas – siūloma kaina per maža

Liepos mėnesį Plungės rajono savivaldybės tarybos nariai turėjo apsispręsti, ar eiti į derybas su Telšių vyskupija ir nusipirkti Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos namus. Rugpjūtis politikams – atostogų metas, tad kur link pasisuko derybos, meras Audrius Klišonis juos informavo praėjusį ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje. Naujienos ne itin džiuginančios.

Priminsime, kad šiuo metu parapijai priklausantį 1 111 kv. m ploto pastatą patikėjimo teise valdo viešoji įstaiga Plungės bendruomenės centras.
Reikėtų prisiminti ir tai, kad į pastatą Savivaldybė yra įdėjusi nemažai investicijų. 2010–2019 m. dalyje pastato buvo atliktas kapitalinis remontas, investuota 252 199 eurai. Neremontuotų, nenaudojamų, apleistų patalpų plotas sudaro 453 kv. m. Prieš kurį laiką tam, kad bent jau būtų aišku, apie kokią sumą reikėtų kalbėti su Telšių vyskupija, Plungės rajono savivaldybės administracija užsakė turto vertinimą. Nustatyta, kad bendra parapijos namų vertė – 489 tūkst. eurų (20 600 Eur šios sumos sudaro sklypo vertė).
Noras įsigyti parapijos namus kilo ne dėl to, kad Savivaldybei trūksta pastatų. Priežastis paprasta – planuojama įgyvendinti projektą ir Bendruomenės centre įkurdinti visas neįgaliųjų organizacijas, tačiau investuoti į svetimą turtą rankos nekyla.
Kaip ir minėta, ketvirtadienį meras pranešė naujausias žinias apie derybas. Derybos neįvyko, nes Telšių vyskupijos kunigų taryba Savivaldybės siūlomam variantui nepritarė. „Jei Savivaldybės taryba neprieštaraus, siūlyčiau šiuo klausimu tiesiogiai kalbėtis su kunigų taryba. Gal dar kartą pakviesti juos į Plungę pažiūrėti, kaip viskas atrodo?“ – kalbėjo A. Klišonis.
Anot jo, kalbos apie pirkimą jau ir nebegalės būti, tad lieka tik du variantai. Vienas iš jų – tartis su vyskupija, kad ji pratęstų panaudos sutartį bent iki 30 metų (2019 m. parapijos namai Bendruomenės centrui panaudos sutartimi buvo perduoti 25 metų laikotarpiui – aut. past.).
„Jei tokį projektą įgyvendintume, pagal panaudos sutartį pastatu nemokamai naudotis galėtume maždaug 12 metų. Įdėję apie 1,3 mln. eurų turėtume garantiją. Kalbėsimės su vyskupu, su kunigų taryba, kad būtų galima šitokį veiksmą atlikti“, – dėstė meras. Beje, rajono vadovas užsiminė, jog vyskupija 2019 m. matė kažkokį turto vertinimą, kur parapijos namai ir sklypas įvertinti 819 tūkst. eurų.
Dar vienas A. Klišonio siūlytas variantas – statyti atskirą neįgaliesiems pritaikytą pastatą.
„Kaip suprantu, mūsų sprendimui vyskupija nepritaria dėl per žemos kainos. Mano manymu, čia toks mažas absurdas. Pyktis niekas su jais nenori, kada nors vis tiek teks turėti reikalų. Gal paskaičiuokime, kiek kasmet ar per penkerius metus prisidėjome prie jų bendruomenės pastatų rėmimo, bendruomenių išlaikymo ir pan. Manau, kad Plungė palankiai vertina ir prisideda. Gal kažkaip bandykime suminkštinti jų širdis. Tikėjausi, kad pasakysite, jog pavyko nusiderėti ir kokius 250 tūkst. eurų reikės mokėti, o dabar… Man toks akibrokštas“, – stebėjosi ir siūlė tarybos narys Adomas Zamulskis.
„Čia ne dėl to, pyktis ar nesipykti, bet nė vienam nesinori miesto centre turėti apleistą pastatą. Kai sulaukiau žinios, pradėjau galvoti ir niekaip neatsiminiau, kuriame pragaro rate Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ yra tie, kurie nori per daug“, – dėl gautos „staigmenos“ sutiko A. Klišonis. Tačiau dėl skiriamos paramos jis nesutiko. Rajono vadovo įsitikinimu, remti bažnyčias privalu, nes nemaža jų dalis – kultūros paveldo objektai, be to, parapijose gyvenantys žmonės – Plungės rajono bendruomenė.
Kadangi derybos dėl pastato pardavimo žlugo net neprasidėjusios, tarybos nariui Česlovui Kerpauskui kilo abejonių, kad ir pailginti panaudos termino dvasininkai gali nesutikti bei kaip bus su jau atliktomis investicijomis į parapijos namus, jei tektų imtis mero siūlomų statybų.
„Yra toks pasakymas: „Tegul būna Dievui ant garbės“, – trumpai reziumavo meras.