Lapkričio 25-oji buvo neeilinė diena Rietavo parapijos senelių globos namuose gyvenančiam Juozui Vaičiuliui – tądien senoliui sukako 100 metų.
Gražų jubiliejų minėjo visa globos namų bendruomenė – juk per įstaigos veiklos metus tokia garbinga proga susirinkta tik antrą kartą. Sukaktuvininkui skirti nuoširdžiausi sveikinimo žodžiai, palinkėta sveikatos ir stiprybės.
Pasveikinti šimtamečio atėjo ir Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, miesto seniūnas Petras Lengvenis, Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Zinaida Baltrimienė. „Esate puikus pavyzdys mums visiems. Tegu Jūsų širdis spinduliuoja šilumą ir gėrį, o patirtis moko visus džiaugtis gyvenimu“, – linkėjo A. Černeckis.
Kartu su sukaktuvininku šią džiugią
akimirką buvo parapijos klebonas Antanas Gutkauskas, sūnus Vytautas su žmona.
Atsidėkodamas už sveikinimus ir linkėjimus, simboline juosta papuoštas J. Vaičiulis užtraukė dainą. O nuskambėjus tradiciniam „Ilgiausių metų!“ pakvietė savo šventės dalyvius pasivaišinti gimtadienio tortu.
J. Vaičiulis Rietavo parapijos senelių globos namuose gyvena nuo 2019 metų. Globotinis energingas, puikios nuotaikos, šviesaus proto, mėgstantis bendrauti su kitais įstaigos gyventojais. Kaip sakė socialinė darbuotoja Monika, senolis atjaučiantis, negailintis padėkos žodžių juo besirūpinančiam personalui.
Šimtamečio gyvenimo ištakose – Pjaulių kaimas. Tėvai buvo gana stambūs ūkininkai. Šeimoje augo keturi broliai ir jaunesnioji sesuo. Juozas nuo mažens mėgo dirbti su gyvuliais, ypač jam patiko rūpintis arkliais.
Keturias klases baigė Pjaulių kaimo mokykloje, 5–6 skyrius – Rietave. Spėjo baigti ir dvi gimnazijos klases, bet, vyresniems broliams sukūrus šeimas, turėjo palikti mokyklą, kad padėtų tėvams.
Gyvendamas su jais dirbo apskaitininku. 1951 metų spalio pradžioje kartu su mama, tėvu ir jaunesne seserimi buvo ištremtas į Sibirą. Kelionė į tremties vietą – Krasnojarsko kraštą – užtruko visą mėnesį.
Iš tremties 1956 metais J. Vaičiulis grįžo jau su jauna žmona ir vos šešių mėnesių sūneliu Vytautu. Dirbo Rietave kepykloje, vėliau – sandėlininku Rietavo tarybiniame ūkyje-technikume.
Juozo žmona ir vienintelio jo sūnaus Vytauto mama mirė 1990 metais, būdama 64-erių.
Kažkurį laiką panašlavęs, jau būdamas gana garbaus amžiaus, 2002 metais vyras vedė antrą kartą. Gyveno santuokoje, kol ir vėl liko vienas.
Pasak socialinės darbuotojos Monikos, Juozas yra parašęs savo gyvenimo atsiminimus, kuriuose pasakoja, kad jaunystėje labai mėgęs muziką ir poeziją. Ir dabar šimtametis gali mintinai padeklamuoti jam labiausiai patinkančius eilėraščius, mėgsta padainuoti ir, žinoma, klausytis muzikos.
