Plungiškis Vincentas Virkutis – dar vienas iš tų, kuriems pasisekė mūsų skelbtoje prenumeratos loterijoje. Jam sėkmės paukštė už tai, kad skaito „Plungę“ ir ją prenumeruoja, atnešė kvietimą puikiai praleisti laiką prie boulingo takelio konferencijų ir laisvalaikio centre „Porto“.
Nudžiugome sužinoję, kad garbaus amžiaus Vincentas yra patenkintas jam tekusiu laimėjimu. „Nepasakyčiau, kad esu labai geras žaidėjas, bet žinau, kaip reikia žaisti boulingą, nes esu išmėginęs šią pramogą“, – pažymėjo redakcijos svečias. Klausimas, kurį reikės išspręsti, kitas – ką pasiimti į kompaniją? Bet ir tai turbūt nebus didelė problema: artėja Velykos, į gimtus namus rinksis artimieji, pasitars su kartu gyvenančių dukros ir sūnaus šeimomis ir tikrai atsiras būrelis žmonių, kurie nepraleis progos su Vincentu užsukti į „Porto“!
Smagu buvo išgirsti, jog Vincentas nėra iš tų, kurie išėję į užtarnautą poilsį dienas leidžia tik namuose. „Mėgstu ir papramogauti, ir į keliones išvažiuoti. Stengiamės aktyviai gyventi“, – sakė vyras.
Netrūksta Vincentui ir azarto, nevengia dalyvauti momentinėse loterijose, tik kad ta sėkmė dažniausiai nėra tokia, kokios norėtųsi. Todėl žinia, kad jo pavardė atsidūrė „Plungės“ prenumeratorių laimingųjų sąraše, labai pamalonino. „Nuo pat pradžių jus skaitau, tiek metų jau, o dar nebuvau niekad laimėjęs. Iš tikro kasmet turėtumėte duoti dovanų“, – linksmai kalbėjo plungiškis.
Redakcijos svečias išsakė gražių žodžių apie „Plungę“, pažymėjo, kad visada viską perskaitantis. „Neturiu jokių priekaištų, tikrai esu viskuo patenkintas. Gerai, kad apie mūsų jaunimą nemažai rašote. Iš tikro nėra toks blogas jaunimas, kaip dažnai sakoma. Ir dabar dar prisimenu, kaip Palangoje sugedo mašina. Jauni vyrukai padėjo, partempė iki Plungės, ir man pačiam niekuo nereikėjo rūpintis“, – prisiminė prieš keletą metų nutikusį įvykį Vincentas.
Paprašytas papasakoti apie save, V. Virkutis kalbėjo, kad yra kilęs iš Mažeikių rajono Viekšnių miestelio, tačiau štai jau 55 metai gyvena Plungėje. Iki pensijos dirbo visoje Lietuvoje: darbas buvo susijęs su statybomis. „Visame Pabaltijyje teko statyti… 17 metų vadovavau kilnojamajai mechanizuotai kolonai, statėme šienainio bokštus“, – pridūrė plungiškis.
Išėjus į užtarnautą poilsį, kasdienybė paprastai sukasi aplink namus, tad veiklos netrūksta prižiūrint tvarką. Bet žmogus nesiskundžia: „Bute būtų nuobodu gyventi.“
Dėkojame ponui Vincentui už draugystę su „Plunge“. Tikimės susitikti laikraščio puslapiuose dar ilgus metus!
