Europos žmogaus teisių teismo verdiktas – palankus Rietavo verslininkei

Lietuvos teismais nusivylę mūsų piliečiai kartais teisybės ieško Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT). Į šią instituciją kreipėsi ir Rietave esančios kavinės „Alfa“ savininkė Regina Leonienė. Garbaus amžiaus verslininkė prašė nustatyti, ar nebuvo pažeistos jos teisės į laisvę, orumą ir žmonišką elgesį. Verdiktą byloje „R. Leonienė prieš Lietuvą“ teismas paskelbė praėjusią savaitę: valstybė privalės atlyginti moteriai padarytą neturtinę žalą. Verslininkei priteista 7 tūkst. eurų.

Priešistorė
Iš Rietavo kilusi, dabar Šiauliuose gyvenanti kavinės „Alfa“ savininkė R. Leonienė į EŽTT kreipėsi po devynerius metus trūkusio bylinėjimosi. Skaitytojams priminsime, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, jog trys įmonės (tarp jų – ir šiaulietės) ne pagal paskirtį panaudojo iš Darbo biržos gautas tikslines subsidijas neįgaliesiems įdarbinti, o Plungės teritorinės darbo biržos darbuotojas sudarė sąlygas verslininkams tai daryti. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai.
Iki tol neteisti verslininkai buvo kaltinami apgaule įgiję tikslines, neįgaliesiems įdarbinti skirtas dotacijas ir jas panaudoję ne pagal paskirtį.
R. Leonienė su kaltinimais nesutiko. Šiaulietė teigė, jog už 60 tūkst. litų įsigijo visureigį, kad galėtų vežioti maistą į Medingėnų mokyklą. Nors nauja darbo vieta neįgaliam asmeniui buvo įkurta, Darbo biržos atsiųsta negalią turinti moteris atsisakė sėsti prie didelio automobilio vairo. Spręsdama problemą R. Leonienė pasiūlė moteriai vairuoti paprastesnę mašiną. Todėl po dvejų metų verslininkė sulaukė kaltinimų, kad ji ne pagal paskirtį panaudojusi paramos lėšas.
Bylą nagrinėjusi teisėja buvo griežta
Nagrinėti bylą buvo pavesta Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjai Raimondai Kulberkienei. Verslininkė R. Leonienė įsitikinusi, jog teisėja jos atžvilgiu buvo per griežta, kai bylos nagrinėjimo metu skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – trijų mėnesių suėmimą už tai, kad dėl ligos ir nelaimių teisiamoji praleido kelis teismo posėdžius.
Pasak R. Leonienės, R. Kulberkienė leido suimti ją net nebandžiusi taikyti kitokių kardomųjų priemonių – piniginio užstato, priverstinio atvesdinimo ar namų arešto. Vykdydami skubų teisėjos nurodymą, policijos pareigūnai septyniasdešimtmetę šiaulietę lyg pavojingiausią nusikaltėlę suėmė tiesiog gydytojos kabinete Šiaulių ligoninėje, kur sveikatos sutrikimų turinti R. Leonienė buvo gydoma ambulatoriškai. Pasibaigus trijų mėnesių įkalinimo terminui, teisėja suėmimą verslininkei pratęsė dar trims mėnesiams. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas suėmimą pakeitė 5 tūkst. eurų užstatu.
Teismų praktika rodo, kad už nesunkius finansinius nusikaltimus teisiamiems asmenims dažniausiai skiriamos baudos, tačiau R. Leonienei teisėja R. Kulberkienė skyrė dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Šiaulietė griežtą verdiktą apskundė Apeliaciniam teismui. Šis teisėjos R. Kulberkienės nuosprendį paliko nepakeistą. Aukščiausiasis Teismas R. Leonienės skundą atmetė.
Nusprendė apginti savo teisę į žmonišką elgesį
Už grotų kelis mėnesius praleidusi ir ten sveikatos pablogėjimą patyrusi šiaulietė buvo įsitikinusi, kad teisėja R. Kulberkienė įkalino ją neteisingai. Teismų išvarginta, tačiau nuoskaudų kupina moteris surado savyje ryžto kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Apie šią istoriją mūsų laikraštyje buvo rašyta praėjusių metų liepos mėnesį. Anuomet, duodama interviu „Plungės“ laikraščiui, kavinės „Alfa“ savininkė kalbėjo: „Esu nusivylusi Lietuvos teismais, kurių sprendimas gali priklausyti nuo teisėjų simpatijų ar antisimpatijų teisiamajam. Esame vis dar bananų šalis. Netikėjau, kad Lietuvoje teismai gali būti tokie, kokius juos pamačiau esant. Tardymo izoliatoriuje atsidūriau tik todėl, kad teisėja R. Kulberkienė man norėjo parodyti savo galią – juk ten, už grotų, žmogus pasidarai už musę menkesnis. Nesistebiu, kad daugybė žmonių ieško teisingumo Europos žmogaus teisių teisme. Jau vien tai, kad mano skundas priimtas nagrinėti, man didžiulis laimėjimas. Svarbiausia ne piniginė kompensacija, o teisybė. Norisi, kad Lietuvos teismuose būtų kuo daugiau teisingumo ir kuo mažiau asmeniškumų.“
Konstatavo teismo klaidas
To teisingumo, nagrinėdamas bylą „R. Leonienė prieš Lietuvą“, pasigedo ir Europos žmogaus teisių teismas. Strasbūro teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad suėmimą skyrę ir jį galioti palikę teismai savo nutartyse nepaaiškino, kodėl nebuvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės: intensyvi priežiūra elektroninėmis priemonėmis, namų areštas ar piniginis užstatas. Anot EŽTT teisėjų, suėmimas yra kraštutinė kardomoji priemonė, kurią skirdami Lietuvos teismai neįvertino R. Leonienės amžiaus, sveikatos būklės, asmeninių aplinkybių.
Kretingos teismo nurodytą suėmimo priežastį – teisiamoji duoti parodymus sutinka tik po to, kai išklausys liudytojus – Europos žmogaus teisių gynėjai įvertino kaip sąžiningo proceso principo pažeidimą, nes R. Leonienė turėjo teisę neliudyti prieš save.
Praėjusią savaitę EŽTT paskelbė bylos „R. Leonienė prieš Lietuvą“ sprendimą: valstybė turės atlyginti moteriai padarytą neturtinę žalą – 7 tūkst. eurų.