Kad kaimo žmonės nedardėtų duobėtais keliais, rūpestingoji Plungės rajono savivaldybės administracija dar vasario mėnesį paskelbė supaprastintą atvirą konkursą įmonėms, norinčioms ir galinčioms atlikti kaimo seniūnijų vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros bei remonto darbus. Atrodo, darbeliai paprasti, kasdieniniai, tad ir viešasis pirkimas turėtų slysti lyg sviestu pateptas. Bet ne… Savivaldybės administracija norintiesiems dalyvauti konkurse kartelę į tokį lygį iškėlė, kad net automagistrales tiesianti bendrovė „Šiaulių plentas“ nesugebėjo jos peršokti.
Savivaldybės administracija iki vokų atplėšimo dienos, kovo 10-osios, sulaukė tik dviejų pasiūlymų, nors paprastai tokiuose konkursuose įmonių dalyvauja kur kas daugiau, kartais – net keliolika. Tvarkyti mūsų kaimų kelius šįkart panoro UAB „Šiaulių plentas“ ir ūkio subjektų grupė, kurią sudarė uždarosios akcinės bendrovės „Plungės lagūna“ ir „Plungės Jonis“. Tad kuri iš jų Savivaldybei įtiko, kurios direktorius ant sutarties paraitė savo parašą? Ogi nė viena, nes kovo 26-osios sprendimu abu pasiūlymai buvo atmesti, o pirkimo procedūra užbaigta.
Jei kyla klausimas, už ką Savivaldybė „praspyrė“ abi pretendentes, atsakome, kad prie ūkio subjektų grupės pernelyg nesikabinėta. Savivaldybės administracijai užkliuvo tik tai, kad bendrovės nenurodė bendro pasiūlymo įkainio. Tad nesklandumas – mažytis, nesudarysiantis kliūčių toliau dalyvauti konkurse, reikės tik įkainius į bendrą susumuoti.
O štai „Šiaulių plentas“… Ši bendrovė Savivaldybės administracijos atžvilgiu rimtai „prisidirbo“. Šiauliškių pasiūlymas atmestas, nes „tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų“. Čia gal kokia klaida ar nevykęs pokštas? Kaip bendrovė, kuri tiesia automagistrales, stato tiltus, viadukus, įrengia lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takus, gali neatitikti reikalavimų? Net minimalių? Tai jau taip, tegu „Šiaulių plentas“ tiesia magistralinius kelius, tegu konstruoja tiltus, bet prie Alsėdžių ar Žlibinų keliukų nagų tegu nekiša – per žemas lygis, dar sugadins.
Taigi „Šiaulių plentas“ Plungės rajono savivaldybės iškeltų sąlygų neatitiko. O ką jau bekalbėti apie kitas mažesnes įmones, kurios pamačiusios reikalavimus net nebandė laimės dalyvauti konkurse. O kam vargti, jei neturi rangos darbų sutarties, kurios vertė – ne mažesnė kaip 0,5 milijono eurų, jei negali pateikti įvykdymo užtikrinimo, kurio vertė – 100 000 eurų, jei nedisponuoji dviem ekskavatoriais, dešimčia greiderių… Žodžiu, sąlygos tokios, kad jas įveikti galėjo tik pečius surėmusius ir į ūkio subjektų grupę susibūrusios dvi didelės bendrovės. O gal jos ir sukurptos specialiai taip, kad vienai įmonei (netgi tokiai kaip „Šiaulių plentas“!) būtų neperšokamos?
Kelių priežiūros ir remonto reikalus išmanantys specialistai sako, kad konkurso sąlygos išties turi korupcijos „kvapelį“, tarsi specialiai kažkam sukurtos. Jos suktos, o kartu ir primityvios, nesunkiai perkandamos: kai reikalavimai dideli, tada ir konkurentų nelieka, o kai konkurentų nėra, tada ir bet kokią paslaugos kainą galima „užsišaukti“. Anot reikalo žinovų, prižiūrėti ir remontuoti kaimo seniūnijų kelius – išties nesudėtingas darbas, o surašytosios sąlygos – kažkoks kosmosas. Išvardytiesiems darbams atlikti tikrai nereikia nei dešimties greiderių, nei milijoninių finansinių resursų, nei projektuotojų (o ką ten projektuoti: kaip žvyrkelį greideriu nulyginti ar kaip kelmą iš pakelės išrauti?). Bet jei viešasis pirkimas orientuojamas į kažką konkretų, tai ir sąlygas galima prie to kažko „pritempti“, jam adaptuoti. Įdomu, ką mąstė šių reikalavimų kūrėjas? Gal manė, kad kuri nors Plungės bendrovė turės dešimt greiderių? Bet neturi. Gal mąstė, kad Žemaitijoje jų šitiek kažkas turės? Bet neturi. O gal pamanė, kad iš Marso koks kandidatas su dešimt greiderių pasisiūlys? Bet nepasisiūlė…
Ar sąlygų gimdytojo mintys nuvinguriavo kiek kita linkme: tiek greiderių jokia įmonė neturės, išskyrus tas, kurios konkurse dalyvaus suvienijusios pajėgas.
Dėl neįkandamų konkurso sąlygų galvas kraipė ne tik kelių priežiūra ir remontu užsiimančios organizacijos. Jos užkliuvo ir Plungės rajono savivaldybės tarybos nariui Robertui Endrikui. Šis mano, kad Savivaldybės administracija, keldama tokius reikalavimus, pažeidė ir Viešųjų pirkimų, ir Konkurencijos įstatymą. Užtat viešąjį pirkimą organizavusiai Savivaldybės administracijai pateikė pranešimą, Viešųjų pirkimų tarnybai Vilniuje – prašymą pradėti tyrimą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimo, o Klaipėdos apylinkės prokuratūrai – prašymą imtis ginti viešąjį interesą. Ar reaguos, ar tirs, ar gins, nežinia, nes nė vieno atsakymo plungiškis politikas, sureagavęs į pernelyg aukštai pakeltą kartelę, dar negavo.
Vos pasidomėjus R. Endriko parašyto prašymo nagrinėjimo eiga, iš Viešųjų pirkimų tarnybos gautas skubus patvirtinimas, kad toks skundas gautas. Tarnyba esanti išsiuntusi klausimus Plungės rajono savivaldybės administracijai, tačiau atsakymų vis negaunanti. O nuo jų priklausysią, kokie bus tolesni Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai. Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Virginija Jonauskienė „Plungei“ atsakė: „Kadangi abu pasiūlymai atmesti, šis konkursas nutrauktas, o apie gegužės mėnesį turėtų būti paskelbtas naujas. Ar bus pakeistos sąlygos, nežinau. Tai spręs Vietos ūkio ir turto skyriaus specialistai. Kadangi dėl šio pirkimo kilo toks ažiotažas, gali būti, kad sąlygos bus koreguojamos.“ Na, negi tikrai išauš diena, kai prie kaimo keliukų bus prileistos ir mažiau greiderių turinčios bei menkesnės vertės sutartis sudariusios organizacijos? Sunku patikėti…
