Neseniai Viešosios bibliotekos lankytojai galėjo pasigėrėti Plungės istoriją menančiomis fotografijomis, kurias surinko ir eksponavo plungiškiams gerai žinomas istorikas, kolekcininkas Bronislovas Pocius. Nuotraukose – įvairiausi mūsų miesto vaizdai, kurie užfiksuoti 1910–2015 metais.
Bibliotekoje veikiančio kraštotyros klubo „Pilaitė“ vadovė Otilija Juozapaitienė per parodos atidarymą sakė: „Daugelis kolekcininkų neeksponuoja to, ką yra surinkę, o Bronislovas Pocius nieko neslepia, jis savo rinkinius rodo visai Plungei, tad mums belieka gėrėtis.“ Beje, ši pedagogo sukauptų kolekcijų paroda – jau šeštoji. Istorikas bibliotekoje yra eksponavęs senas knygas, pinigus, medalius ir kt.
Parodos autoriui dėkojo ir Savivaldybės mero patarėjas Mantas Česnauskas: „Fotografijose atsispindi 105 metai mūsų miesto istorijos. Neapsakomas jausmas, nes beveik nieko iš to, kas yra nuotraukose, nesu regėjęs tikrovėje. Nors kai kurie iš jūsų daug ką esate matę, žinote, prisimenate.“
Dar vieną parodą surengusį poną Bronislovą sveikino namiškiai, draugai, bičiuliai, buvę mokiniai. „Maniau, kad šįkart jau Bronius manęs niekuo nenustebins, kad nieko naujo nebepamatysiu. Bet įsitikinau, kad ir tarp seno galima išvysti kažką naujo. Paroda padarė įspūdį“, –
smagiai dėstė vienas autoriaus bičiulis ir pridūrė, kad būtent tokius – Plungę turtinančius – žmones reikia rinkti į Savivaldybės tarybą, tituluoti garbės piliečiais.
Vyresnio amžiaus lankytojai kalbėjo fotografijose Plungę matantys tokią, kokia ji išlikusi jų prisiminimuose, o štai jaunesni, žiūrėdami į nuotraukų datas, sakė, kad tuomet dar gimę nebuvo.
B. Pociaus sūnus Algirdas Pocius džiaugėsi: „Augau šeimoje, kurioje nuo mažens man buvo įskiepyta meilė gimtajam kraštui. Mano tėtis myli savo Plungę, visa širdimi jai atsidavęs. Džiugu matyti, kad ir kiti vertina jo veiklą, kad yra svarbus žmogus.“
Gražių žodžių istorikui negailėjo ir buvusi mokinė. Anot jos, B. Pocius buvo netradicinis tarybinis mokytojas, kai kurias temas leisdavęs „prašuoliuoti“, o ties kai kuriomis prašydavęs sustoti.
Pats ponas Bronislovas tvirtino šioje parodoje norėjęs parodyti tai, kas dar niekur neeksponuota. Senoji Plungė ir tokia, kokia yra dabar, – tokį fotografijų rinkinį jis norįs išleisti. „Mano tikslas – šviesti plungiškius, skiepyti jiems meilę savo miestui. Ir man tikrai nepavydu, kad ir kiti pamatys tai, ką esu sukaupęs“, – pripažino autorius.
Senosiose fotografijose užfiksuoti kunigaikščių Oginskių rūmai ir Plungės bažnyčia (1910 ir 1916 m.), kapucinų vienuolyno bažnyčia ir Lurdas (1910–1930 m.), Plungės valsčiaus taryba (1928 m.), pirmoji gaisrininkų mašina (1929 m.), Plungės žemės ūkio mokykla (1928 ir 1929 m.), senasis medinis tiltas per Babrungą ties senosiomis kapinėmis (1931 m.), Zakso malūnas Dariaus ir Girėno gatvėje (1934 m.), Plungės pradžios mokykla (1929 m.), valsčiaus mokykla (1932 m.), gimnazija (1935 ir 1965 m.), vadinamasis beždžionių tiltas (1936 m.), Vytauto gatvė (1925 ir 1940 m.), įamžinta Plungės bažnyčios statyba (1928–1933 m.), geležinkelio linijos tiesimas (1930–1932 m.), Plungės įgulos kareivinės (1936–1939 m.), didysis miesto gaisras (1931 m.), vaizdai iš akcinės bendrovės „Kučinskis-Pabedinskai“, senoji ir naujoji bažnyčios (1933 m.), rusų kareivių nušautų darbininkų laidotuvės (1941 m.) ir daug kitų įdomių, svarbių objektų, įvykių, žmonių.
