Pralėkė švaros mėnesiu vadinamas balandis. Nėra abejonės, kad daugelis tvarkė savo aplinką. Tačiau yra tokių, kurie apsišvarinę aplink save šiukšles veža į pakelių miškus.
Atrodo, dabar nebereikėtų bet kur šiukšlinti, nes surenkamos didžiagabaritės atliekos. Tereikia tik žinoti laiką, sudėti prie gatvės, ir šiukšlių surinkėjai viską paims ir nuveš į sąvartyną. Deja, yra galvojančių kitaip. Tad ir teršia gamtą išsijuosę.
Prieš porą metų keli „Kontaučių“ medžiotojai sumanė pakviesti į švaros talką mokinius ir apvalyti savo medžioklės plotų pakeles. Prie džipo buvo prikabinta priekaba, ir pirmyn… Už tai mokiniai pavaišinti žvėriena, pasėdėjo prie jiems skirto laužo, pasiklausė pasakojimų apie gamtą, žvėris.
Prabėgo tie dveji metai, ir vėl gali organizuoti tokią pat akciją. Tik šį kartą priekabos prie džipo jau neužteks – teko matyti, jog šiukšles į pakelių miškus veža traktoriais. Belieka kreiptis į aplinkosaugos agentūrą – gal nustatys teršėją ir bauda atves jį į protą.
Dar pusė velnio, jei iš pravažiuojančios lengvosios mašinos į pakelę išmeta saldainio popieriuką. Tačiau menkas malonumas rinkti primėtytus „traškučių“ butelius. O tada net televizoriaus ekraną radome. Mokytojos keiksnodamos rideno iš miško automobilių padangas. Argi ne pikta?
Neseniai vieną pavakarę Vilkaičių kaime (Žlibinų seniūnija) ėjau į bebryną. Pamačiau keliu važiuojantį traktorių, kurio priekaba buvo prikrauta šakų. Na, pamaniau, žmogus sode apgenėjo obelis ir veža šakas į mišką. Jos ten supus, ir miškui bus trąša. Lyg tyčia įsidėmėjau tą keturtonę priekabą. Traktorius pasuko į Kantaučius.
Taip sutapo, kad patraukiau pro tas išverstas šakas. Žiūriu – kartu atvežta „tapčanu“ vadinama lova ir kitokių „gėrybių“. Matyt, žmogus tokį supratimą teturi, jog susitvarkęs savo aplinką visas atliekas gabena į mišką.
