Vasario 9 dieną, likus septynioms savaitėms iki Velykų, Rietavo centre šurmuliavo Užgavėnės. Nors šalčiai šiemet prapuolė nevaromi, tradicijų paisyta: mieliniais blynais pakvipusioje aikštėje persirengėliai degino Morę ir triukšmaudami gąsdino jau atsitraukusią žiemą, kad ši kartais nesumanytų grįžti.
Pliaupiant lietui pamažu iš visų pakampių antradienį kas būreliais, kas po vieną čigonai, raganos ir kiti persirengėliai traukė tiesiai į aikštę. Buvo ir drąsesnių, „kibitka“ atvažiavusių, kurie puikuodamiesi gražiais žirgais suko ratą po rato miesto gatvėmis.
Susirinko ir rietaviškių, susirūpinusių dėl miestą užplūdusių keistuolių. Labiausiai visų akis traukė tarpusavyje besikumščiuojantys Lašininis ir Kanapinis. Pastarasis neslėpė: pavasariop lyg kokia liga jį apsėdo noras nugalėti Lašininį. Šis, tai išgirdęs, be jokių ceremonijų tvojo „drąsuoliui“ kumpiu. Į pavasario ir žiemos kovą įsitraukė ir kiti persirengėliai. Nors Lašininis ir vylėsi turėsiąs palaikymą, paaiškėjo, kad dauguma yra Kanapinio pusėje. Tad šūksniai „Žėima, žėima, biek iš kėima!“ skambėjo ne kartą.
Keldami triukšmą persirengėliai padėjo žiemos nuvargintam Kanapiniui kovoti prieš riebų, taukais apėjusį, Lašininį: gražų palaikymo šokį sušoko raganaitės, Užgavėnių daineles dainavo „žydukai“.
Lašininis gal dėl to, kad žiema pati šiemet be kovos pasitraukė, nebuvo itin atkaklus. Susitaikęs su likimu ramiai žiūrėjo, kaip dega blogybes simbolizuojanti Morė.
Galiausiai šventės dalyviai stojo į ratelį. Jiems už rankų susikibus tradiciškai visi suskaičiuoti. Deja, kaip tikėtasi, praėjusio metų rekordo pagerinti nepavyko – šoko tik 101 dalyvis. Bet ir tiek užteko, kad pavasario pranašas Kanapinis paskelbtų Lašininio atsitraukimą ir gavėnios pradžią.
