Taip jau įprasta, kad metų pabaigos šventės į būrį, prie bendro stalo, sukviečia pačius brangiausius žmones – šeimas, giminaičius, draugus. Vieni su artimaisiais švenčia Kūčias ar Kalėdas, kiti sutinka Naujuosius metus. Juk griežtos tvarkos, kas, kaip, kur ir su kuo turi švęsti, nėra.
Plungiškių Aurelijos ir Petro Beinorų šeimos namai per Kūčias ir Kalėdas būna tušti. Mat skuba pas tėvus – Kūčių vakarą Beinorų ir keturių jų atžalų laukia Aurelijos tėvai, o Kalėdų proga visus sukviečia Petro tėvukai. Gražių jau ne vienerius metus puoselėjamų tradicijų šeima laikėsi ir šiemet.
Aurelija ir Petras pripažįsta, kad per šventes labiausiai stengiamasi dėl vaikų – kad jiems nestigtų geros nuotaikos, džiugesio, kad būtų ką prisiminti ir kad išmoktų iš kartos į kartą perduodamų tradicijų – juk tai, ką mato savo šeimose, vaikai „sugeria“, o vėliau jau savo atžaloms tas pačias vertybes skiepija.
Beinorų šeimyna, kaip pasakojo ponas Petras, Kūčioms ir Kalėdoms ruošiasi iš anksto. Puošia namus, dabina eglutę. Žinoma, vaikai dar rašo laiškus Kalėdų seneliui ir stengiasi būti gerut gerutėliai. Jei kuris bando taisyklių nepaisyti, jam iškart primenama, kad vietoj išsvajotos dovanos gaus maišą… anglių. O jų niekam nesinori, tad bent jau mėnesį prieš Kalėdas Beinorų vaikučiai – vienas už kitą geresnis, drausmingesnis ir pavyzdingesnis.
O jei būna geri, ar Kalėdų senelis pildo jų svajones? Išgirdęs šį klausimą, ponas Petras šypsosi: „Jei tai nėra svajonė nuskristi į kosmosą, tai pildo.“ Anot keturių vaikų tėvo, jų atžalų norai – gana paprasti ir praktiški – vienas nori mobilaus telefono, kitas – sportinių marškinėlių ir panašiai. Tik štai mažoji Amelija dar žaislų pageidauja. Tad Kalėdų senelis jai lėlę Barbę su krūva madingų drabužių atnešė.
Mažajai Beinorų dukrytei Amelijai – 3 metukai, sūnui Nojui – šešeri, Pijui – aštuoneri, o vyriausiasis Petras – 14-metis. Ar vaikai tiki Kalėdų stebuklu ir visa galinčiu seneliu? Anot pono Petro, mažieji, žinoma, tiki, tik štai vyresniesiems jau visokių abejonių kyla. Nepaisant to, visi dar rašo laiškus, meta juos į židinį, kad prašymai pačiu greičiausiu būdu – per kaminą – kuo skubiau Kalėdų senelį pasiektų. O patys Aurelija ir Petras ar sulaukia kalėdinių dovanų? „Laiškų neberašom, o ar gaunam, priklauso nuo nuotaikos. Beje, žmona gimusi prieš pat Kalėdas, tai ji ir dvigubų dovanų gauna anksčiau. Aš šiemet, matyt, buvau geras, tad gavau barzdaskutę“, – linksmai pasakojo verslininkas.
Kaip jau minėjome, Kūčias ir Kalėdas Beinorai švenčia ne šešiese, o pas tėvus, kartu su kitais artimaisiais. Susirinkę vieni kitus dovanėlėmis pamalonina, pabendrauja, prie gausaus vaišių stalo susėda. Ponas Petras sakė šiemet labai laukęs išsvajotojo Kūčių patiekalo – „kleckiukų“ su mėlynėmis, tačiau… jų nebuvo. Bet užtat įvairiausiai paruoštos silkės, žuvies, cibulynės ir kitų tradicinių patiekalų – iki soties.
Naujuosius metus Beinorai norėjo sutikti kur nors kalnuose – slidinėdami. Bet gražius planus sujaukė netinkamos oro sąlygos – kaip slidinėsi, kai sniego nėra. Tačiau namuose sėdėti šeima neketina. „Ko gero, vyksime į Latviją. Pačiuožinėsime ledo arenoje, pasimėgausime vandens parke, prasimanysime dar kokių pramogų. Ir dėl savęs, ir dėl vaikų nesinori vien prie stalo sėdėti ir žiūrėti televizorių“, – kalbėjo P. Beinoras.
Keturių vaikų tėvas neslepia, kad vienas didžiausių visos šeimos pomėgių – kelionės. Rudenį ar žiemos pradžioje kasmet visi kartu kur nors į užsienį išvyksta, o vasarą, sulipę į vadinamąjį kemperį, važinėja po Lietuvą, Latviją, ypatingai mėgsta Baltijos pajūrį. „Turiu svajonę keliauti ne tik kemperiu, bet ir kateriu – tikrai smagu būtų kartu su šeima paplaukioti Lietuvos upėmis, ežerais. Kada nors šią svajonę ketinu įgyvendinti – šiemet baigiau kursus ir gavau kapitono licenciją, tad beliko… katerį įsigyti. Taigi jau žinau, ką ko kitais metais prašysiu Kalėdų senelio“, – juokavo ponas Petras.
Šeima turi ir kitų pomėgių – ir Aurelija, ir Petras šoka ansamblyje „Suvartukas“. Vyras sako liaudiškus šokius šokąs jau beveik 30 metų, šis pomėgis jį ir su Aurelija suvedė. Be to, ponas Petras dar yra nardymo klubo „Oktopusas“ narys, dalyvauja mėgėjų autoraliuose. Na, o vienas iš didžiausių pomėgių pastaruoju metu – mokytis. „Matyt, ateina metas, kai supranti, kad tau trūksta kažkokių žinių, kai norisi išmanyti vis daugiau ir daugiau“, – kalbėjo P. Beinoras. Pernai jis Klaipėdos universitete baigė edukologiją, o dabar yra to paties universiteto trečiojo kurso psichologijos studentas.
Nuosavą verslą turintis, UAB „Beinoro gedulo namai“ vadovaujantis P. Beinoras įvairiausios veiklos tikrai nestokoja. Na, o netrukus jis žada tapti ir paties iniciatyva įsteigto Lietuvos tanatopraktikų ir balzamuotojų instituto rektoriumi. Paklaustas, kada įstaiga realiai pradės veiklą, P. Beinoras sako, kad mokymo procesui jau pasiruošta. Trūksta vieno – reikiamo skaičiaus studentų. Kai tik jų bus surinkta tiek, kiek reikia, pirmoji ir vienintelė tokio pobūdžio mokykla Lietuvoje pradės savo veiklą.
