Panašu, kad nuo kitų metų Plungės rajono savivaldybės gyventojams teks plačiau atverti pinigines vykdant mokestines prievoles. Vietos politikai diskutuoja dėl žemės mokesčio didinimo. Kilti turėtų ir nekilnojamojo turto mokesčio bei valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai. Apie tai kalbėta šią savaitę vykusiuose Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. Prisiminus Rietavo ūkininkų reakciją, kai dėl žemės mokesčio augimo jie rinkosi į piketą prie Savivaldybės pastato, greičiausiai plungiškiai žemdirbiai šiuo pavyzdžiu nepaseks, nors, kaip sakė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, „ūkininkai džiaugsmo dėl to tikrai neparodys“. Žemdirbiams politikai žada – surinktos papildomos mokesčio lėšos bus paskirstytos kelių infrastruktūrai gerinti.
Plungės rajono politikams svarstyti buvo pristatyti Savivaldybės administracijos parengti sprendimų projektai dėl žemės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo 2025 metams ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Akcentuota, jog visiems šiems mokesčiams planuojamas 10 proc. augimas nuo dabar galiojančių tarifų.
Galimi pasikeitimai pirmiausia įvertinti Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto posėdyje.
„Kodėl būtent 10 proc.? Gal truputį mažesniais žingsniais didinkime“, – iškart savo nuomonę išreiškė Tomas Mašeckis, kai pristatytas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Sprendimo projekte pateiktas siūlymas, kad Plungės rajono savivaldybės teritorijoje 2025 metams nekilnojamajam turtui būtų taikomas 0,55 proc. mokestinės vertės tarifas, išskyrus kitos paskirties inžineriniams statiniams: atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems energijos gamybos statiniams (vėjo elektrinėms (jėgainėms), pastariesiems būtų taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės mokestis. Tokį pat 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifą siūloma skirti nekilnojamajam turtui, kuris yra netvarkomas arba apleistas, arba nenaudojamas, arba naudojamas ne pagal paskirtį.
2023 metais nekilnojamojo turto mokesčio gauta 567,4 tūkst. eurų.
Lygiai toks pat 10 proc. didinimas siūlomas ir žemės mokesčiui. Kaip pažymėjo komiteto pirmininkas A. Stančikas, apie planuojamą šio mokesčio augimą rajono ūkininkai yra informuoti. „Kalbėjome su Ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus atstovais valdyboje. Šio mokesčio augimo vizija jiems buvo pristatyta. Džiaugsmo žemdirbiai neišreiškė. Nors Plungės rajono ūkininkai dabar moka mažesnį žemės mokestį nei visos Lietuvos vidurkis, tačiau nepamirškime to, kad pas mus žemė vertinama naudingumo balais, kurie parodo, kokį derlių žemė gali duoti. O pas mus žemės nėra labai derlingos. Todėl, jei mokestį skaičiuojame pagal žemės derlingumo balą, tai, manyčiau, ir dabar mūsų žemdirbiai moka gana didelį žemės mokestį“, – aiškino pirmininkas. Vis dėlto A. Stančikas patikino, jog ūkininkai neprieštarautų planuojamam mokesčio kėlimui 10 proc., bet tik su sąlyga – surinkti papildomi pinigai turi būti skirti kelių infrastruktūrai gerinti.
Būtent toks siūlymas ir yra – papildomai surinktas lėšas paskirstyti lygiomis dalimis kaimo ir miesto kelių remontui.
Pagal preliminarius skaičiavimus, pritarus žemės mokesčio tarifo didinimui nuo 2025 metų, į Savivaldybės biudžetą bus surinkta 10 proc. daugiau žemės mokesčio pajamų, t. y. apie 65 tūkst. eurų.
Investuoti į kelių priežiūrą planuojama ir lėšas, gautas iš padidėjusio valstybinės žemės nuomos mokesčio. Komiteto posėdyje užsiminta, jog 2024 metais dėl 10 proc. padidintų žemės nuomos mokesčio tarifų ir žemės rinkos vertės planuojama surinkti daugiau pajamų – apie 41,4 tūkst. eurų.
Tiesa, Kaimo reikalų komiteto nario Roberto Endriko manymu, valstybinės žemės nuomos mokestis galėtų būti kur kas didesnis, nes esą esami įkainiai neskatina tos žemės įsigyti.
Galutinį sprendimą dėl kylančių su žeme ir nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių priims Savivaldybės taryba.
