Vasara be kelionių – ne vasara. Ir visai nesvarbu, kuria kryptimi traukiama: čia pat, aplankant galbūt jau ne kartą matytą objektą, ar išsiruošiant į tolimesnę išvyką – įspūdžiai visada pamalonina. Štai Žlibinų bendruomenės nariai gyvena prisiminimais iš neseniai vykusios kelionės po kaimyninę Latviją.
Šį kartą žlibiniškių išvykos tikslas buvo labai… skanus, nes maršrutas vedė link Jelgavos krašto, aplankant čia įsikūrusius išskirtinę produkciją gaminančius ūkius. Į gurmanišką kelionę ankstyvą rugpjūčio 10-osios rytą išsiruošė gausus būrys Žlibinų bendruomenės narių.
Jelgavos (iki 1917 metų vadinta Mintauja) kraštas, kaip žinome, lietuviams artimas dėl to, kad čia nuo seno gyveno nemažai lietuviais save laikiusių žemgalių ir iš Lietuvos atsikėlusių žmonių. Šis netoli Latvijos sostinės įsikūręs miestas ir jo apylinkės mėgstamos turistų dėl galimybės čia išvysti ne vieną įdomų istorinį lankytiną objektą, tarp kurių – įspūdį paliekantys dvarai. Aišku, vilioja ir kitos galimybės. Žlibiniškiai pasirinko pažinti gurmaniškąją šio krašto pusę.
Pirmoji stotelė minėtojoje kelionėje – grybų – šitakių (valgomieji danteniai) – ūkis „Trubenieki“ Lielplatonės valsčiuje. Šis ūkis yra didžiausias tokių grybų augintojas visoje Latvijoje. Ūkio šeimininkas Janis svetingai pasitiko žlibiniškius ir įdomiai papasakojo apie savo šeimos verslą: nuo idėjos iki pačių netikėčiausių sprendimų, kurie leido pasiekti puikių rezultatų. „Trubenieki“ visus metus augina aukščiausios kokybės grybus. Svečiai iš Lietuvos buvo pakviesti paragauti tiesiog ant medžio išaugusių grybų, kurie, kaip tikino šeimininkas, turi labai vertingų ir žmogaus organizmui naudingų savybių. Šitakių ragavo ir žlibiniškiai: jie mėgavosi šių grybų sriuba. Gomurį pamalonino ir iš šitakių pagaminta duona bei sviestas.
Pasistiprinus vegetariškomis vaišėmis grybų ūkyje, kelionės maršrutas tęsėsi link Jelgavos. Trumpai stabtelėję šiame mieste, Žlibinų bendruomenės žmonės nepraleido progos pakilti į Švč. Trejybės bažnyčios bokštą, kuriame pasigrožėta Jelgavos miesto apylinkių vaizdais.
Gurmaniška kelionė vėliau visus atvedė į kiek tolėliau nuo Jelgavos esančias Uozuolniekų apylinkes, kur įsikūręs česnakų ūkis. Nedidelio ekologiško ūkio šeimininkė Antra žlibiniškiams pasakojo, kaip jiems sekasi šeimos verslas, pasidalijo patarimais, pastebėjimais apie šios prieskoninės daržovės auginimo subtilybes, užsiminė, jog jiems yra pavykę užauginti iki 250 gramų sveriantį česnaką. Antros šeima užsiima tik žieminių česnakų, kurių realizacija labai įvairi, auginimu. Šiame „česnakų pasaulio“ ūkyje galima išvysti, o ir paragauti, pačių netikėčiausių minėtosios daržovės panaudojimo būdų: nuo česnakų arbatos iki įvairiausių užtepėlių, marinuotų česnakų žiedų, acto ar net česnako ledinukų. Kad yra tiek galimybių panaudoti česnaką, sunku net patikėti. Išmonės latvei Antrai tikrai netrūksta. Galbūt jos receptais dabar pasinaudos ir žlibiniškiai.
Kelionė po Latviją iš česnakų ūkio tęsėsi link Tervetės, kur domėtasi, kaip šeimos verslą plėtoja naminio vyno gamintojas latvis Sandris.
Bendros išvykos – viena iš Žlibinų bendruomenės veiklų, kurių metu ne tik plečiamas žmonių akiratis, bet ir stiprinamas bendruomeniškumo jausmas, tarpusavio draugystė. Už galimybę pakeliauti – parengtą projektą – žlibiniškiai dėkingi aktyviausiems bendruomenės nariams ir jos pirmininkei Ingai Bumblauskaitei.
