Ar hemorojus – tai tik liga? Ar visgi tai veidrodis, atspindintis mūsų gyvenimo ritmą, įpročius, aplinką ir net vertybes? Lietuvoje vis dažniau pastebima, kad hemorojus nėra tik „fiziologinė problema“, Tai ženklas, jog mūsų kūnas nebesusitvarko su tuo, kaip gyvename.
Ir pacientų pasakojimai šią hipotezę patvirtina. Jų istorijose susipina sėdimas darbas, netinkama mityba, nuolatinis stresas, fizinio aktyvumo trūkumas ir per vėlai priimtas sprendimas kreiptis pagalbos.
Vilniaus „InnMed“ klinikoje dirbanti chirurgė-proktologė Asta Pukinskienė teigia, kad per pastaruosius penkerius metus į ją besikreipiančių pacientų dėl hemorojaus skaičius išaugo bent dvigubai. Ir tai nėra atsitiktinumas. Tai tendencija, kuri atspindi tiek globalius sveikatos iššūkius, tiek mūsų šalyje vis dar lėtai kintantį požiūrį į prevenciją bei pagalbos paiešką.
Skaičiai kalba garsiau už žodžius
Pasak Valstybinės ligonių kasos, nuo 2018 m. iki 2023 m. Lietuvoje proktologinių konsultacijų poreikis išaugo 40–50 proc..Tokie pat duomenys atsispindi ir privačių klinikų statistikoje. Ši tendencija ypač ryški Vilniaus regione, kur prie gydytojo patekti yra lengviau, o žmonės dažniau renkasi profilaktinius apsilankymus. Visgi, kartais proktologas Vilniuje yra neišvengiamas ir džiugu, kad žmonės imasi profesionalių gydymo priemonių, o ne tiki kaimiškais metodais.
Tuo tarpu tarptautiniai šaltiniai rodo, kad hemorojus paliečia nuo 25 iki 50 proc. visų suaugusiųjų, o bent kartą gyvenime su šia problema susiduria apie 75 proc. žmonių. National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases (JAV) skelbia, kad kas antras žmogus virš 50 metų turi hemorojinių mazgų, o apie 10–15 proc. jų reikia aktyvaus gydymo.
Pagal 2022 m. tyrimą, publikuotą Journal of Coloproctology, vidutinis laikas nuo pirmųjų simptomų iki vizito pas gydytoją – 11 mėnesių. Lietuvoje ši tendencija dar dažnesnė, nes gėda, baimė ir stigmatizacija vis dar trukdo laiku ieškoti pagalbos.
Jauni, išsilavinę, aktyvūs ir sergantys
„Didžioji dalis mano pacientų – tai ne pensininkai ar žmonės, gyvenantys kaimuose, kaip dažnai stereotipiškai manoma. Tai 30–45 metų profesionalai, kurie dirba daug, turi atsakomybę, bet visiškai nesirūpina savo fizine sveikata. Jie važiuoja į konferencijas, keliauja, o savo kūno siunčiamus signalus ignoruoja mėnesių mėnesiais,“ – sako gydytoja Asta Pukinskienė.
Ji dalijasi istorija apie 34-erių verslininką, kuris net tris mėnesius kraujavo tuštinimosi metu, bet manė, kad tai „normalu“. Tik kai skausmas pradėjo trukdyti vairuoti automobilį, jis ryžosi kreiptis. Diagnozė – pažengusi hemorojaus forma, kuri reikalauja nebe konservatyvaus, o jau invazyvesnio gydymo.
„Tokie atvejai man nėra išskirtiniai. Praktiškai kas antras pacientas ateina per vėlai. Jie viską žino, kad reikia judėti, kad reikia valgyti daugiau skaidulų, kad stresas blogai veikia organizmą. Bet jie nesiima veiksmų. Ir kai problema tampa matoma, kai ima trukdyti gyventi – tada ateina,“ – sako gydytoja.
Kai technologijos „naikina“ mūsų kraujotaką
Vienas svarbiausių hemorojaus atsiradimo veiksnių – ilgas sėdėjimas. Šiuolaikinis darbas: ar biure, ar nuotoliniu būdu – priverčia žmones praleisti valandas kėdėje. Net sportuojant kelis kartus per savaitę, to nepakanka, jei 8–10 valandų kasdien praleidžiamos statiškai.
„Sėdint, kraujas kaupiasi tiesiosios žarnos srityje. Jei žmogus dar linkęs sėdėti ant kieto paviršiaus, nesikelia reguliariai, neturi įpročio daryti pertraukų – veninė kraujotaka tiesiog žlunga. Ir po kelių metų – turime situaciją, kai mazgai tampa nuolatiniai, kraujuoja, iškrenta,“ – aiškina gydytoja.
Asta Pukinskienė yra chirurgė, proktologė – InnMed.lt
Be to, dažnai sėdimą darbą lydi netinkama mityba – greitas maistas, kava vietoj vandens, per mažas skaidulų kiekis, per didelis rafinuotų produktų vartojimas. Visa tai lemia lėtinį vidurių užkietėjimą, kuris yra viena pagrindinių hemorojaus priežasčių.
Emocinė sveikata = žarnyno sveikata
Dar viena, dažnai pamirštama, bet ypač svarbi grandis – stresas ir emocinis perdegimas. Kai organizmas patiria nuolatinį kortizolio lygio pakilimą – sutrinka virškinimas, sumažėja žarnyno judrumas, atsiranda spazmai, pilvo pūtimas, o ilgainiui ir chroniškas vidurių užkietėjimas.
„Yra pacientų, kurie neturi jokių mitybos problemų, bet gyvena nuolatinėje įtampoje. Dažnai – vieniši, išsiskyrę, su aukštais karjeros tikslais. Tokių žmonių žarnynas veikia blogai ne dėl to, kad jie valgo neteisingai, o dėl to, kad jie yra nuolat įsitempę,“ – dalinasi gydytoja Pukinskienė.
Moksliniai tyrimai taip pat tai patvirtina. Pagal Gut-Brain Axis modelį, žarnyno veikla tiesiogiai susijusi su mūsų nervų sistema. Kai psichika perkrauta – žarnynas reaguoja. Ir atvirkščiai – diskomfortas žarnyne pablogina emocinę būklę. Tai uždaras ratas.
Kai gėda nustoja būti pasiteisinimu
Lietuvoje viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės delsia kreiptis pagalbos – tai baimė būti nesuprastam. Tačiau, anot gydytojos, situacija po truputį keičiasi. Pacientai ima suprasti, kad gydytojas – ne vertintojas, o pagalbininkas.
„Ypač džiugina, kad vis daugiau žmonių ateina profilaktiškai. Jie dar neturi rimtų simptomų, bet nori išsitirti. Jiems rūpi jų sveikata. Tai labai teigiamas pokytis, kurį, tikiu, lemia ir viešesnės diskusijos, ir geresnė informacija internete,“ – sako gydytoja.
Klinikos praktikoje – vis dažnesni atvejai, kai hemorojus aptinkamas ankstyvoje stadijoje, tad leidžiama jį gydyti ne chirurgiškai, o pasitelkiant minimaliai invazinius metodus: hemoroidinių mazgų ligavimą guminiais žiedais (Barrono metodas), skleroterapiją, dietos korekciją, gyvenimo būdo pokyčius.
„Hemorojus – tai viena iš ligų, kurias galime visiškai suvaldyti, jei reaguojame laiku. Mano tikslas – ne tik pašalinti mazgus, bet padėti žmogui suprasti, kodėl jie atsirado. Kai pacientas į tai žiūri rimtai – rezultatai būna puikūs,“ – sako gydytoja Asta Pukinskienė.




