Kalendorius byloja, kad dabar –
pats vidurvasaris. Atrodo, saulė turėtų žeme ritinėtis, kepinti ir prie vandens telkinių kviesti. Deja, deja, mūsiškė vasara šiemet nei šiokia, nei tokia. Iš pradžių lyg į pavasarį panaši, o dabar jau lyg ir rudeniu dvelkia. Ar taip, dorai neprasidėjusi, vasarėlė ir baigsis? Sunku pasakyti. Juk prieš akis dar visas rugpjūtis, taigi laiko karščiams lyg ir yra, bet nežinia, ar jie teiksis pas mus atkeliauti.
O kadangi karščiai Lietuvon neskuba, lietuviai patys pas karščius keliauja. Štai „Lietuvos ryte“ skaitau, kad ūkio ministras Rimantas Žylius atostogaus Prancūzijoje, energetikos ministras Arvydas Sekmokas – Ispanijoje. Tik premjeras Andrius Kubilius, kaip ir kasmet, žada po drėgną ir vėsią Lietuvą keliauti.
Skaitydama apie politikų vasaros atostogų planus, prisiminiau rusišką animacinį filmuką, kurio herojus Senelis Šaltis sakė: „Eisiu, gal vasarą pamatysiu.“ Taip ir mums, kaip tam Seneliui Šalčiui: jei norim pamatyti vasarą, turim kelti sparnus ir lėkti kur piečiau. Tarkim, Atėnuose šiandien plius 35, Madride – 37, Romoj – 30… Pripažinkim, būtų smagu savaitėlę po palme prie vandenyno ar Viduržemio jūros padrybsoti, tačiau tokius pasišildymus gali sau leisti tik gerai uždirbantys ministrai ir dar vienas kitas mirtingasis. O tiems, kurių kišenėse vėjai švilpauja, turi tenkintis lietum Lietuvoj.
Bet juk ir čia esama gerų dalykų. Tame pačiame „Lietuvos ryte“ skaitau, kad demaskuota telefoninių sukčių gauja. Jų irštva – Alytaus pataisos namai. Būtent iš ten vadovauta gaujai, veikusiai visoje Lietuvoje. Išsiaiškinta, kad nuo šių sukčių nukentėjo 57 žmonės, o kiek dar tokių, kurie neišdrįso prisipažinti, kad buvo apmulkinti.
Tiesa, kaskart, kai skaitau apie sukčių apgautus žmones, negaliu atsistebėti visuomenės patiklumu. Na, kiek žmogui makaronų reikia prikabinti, kad jis nežinia kam patikėtų slaptus savo asmeninius duomenis ir atvertų kelius į savo banko sąskaitą? Juolab kad tų patiklių – dešimtys, šimtai, nors, ko gero, kiekvienas iš jų kažkada skaitė ar girdėjo apie puikiai organizuotas telefoninių sukčių gaujas.
Man labai pikta, kai nuo „žulikų“ nukenčia garbingo amžiaus senutės, kai nugvelbiamas jų juodai dienai sunkiai sutaupytas litas. Tačiau kai elektroninės bankininkystės duomenis sukčiui diktuoja verslininkas, belieka stebėtis ir tarti: „Na, pats, žmogau, kaltas…“
Tiesa, stebėtis verčia ir kitas dalykas –
kokiais karaliais jaučiasi pataisos namuose kalintys žmogžudžiai, kvaišalų platintojai. Jiems prieinama informacija apie žmones, jie turi mobiliuosius telefonus, kalėjime ir laisvėje veikiančius pavaldinius. Tereikia mostelėti pirštu ir pinigai iš patiklaus piliečio sąskaitos jau plaukia į tavo kišenę. Reikia tik gerą planą-chuliganą ir didelį užtaisą įžulumo turėti…
