Šią vasarą Alsėdžiuose ir Žlibinuose vykusių švenčių metu ne vieną žavėjo vietos bažnyčiose surengti koncertai, kuriuose pasirodė solistė Eglė Šlimaitė. Ši jauna moteris – jokia atvykėlė, jokia viešnia. Eglė – mūsiškė, gimusi ir užaugusi tuose pačiuose Žlibinuose. Taigi žinojimas, jog įstabaus balso savininkė yra mūsų kraštietė, ypač teikia džiaugsmo – yra kuo didžiuotis.
Su Egle pasikalbėti susitikome jos tėvelių Edmundo ir Reginos Šlimų namuose Žlibinuose. Čia dainininkė leidžia pastaruosius mėnesius, vasaroja: juk poilsis po ilgų studijų, meistriškumo kėlimo kursų kaip niekada reikalingas. O atsiradusi proga padainuoti savo krašto žmonėms – malonus reikalas, tai pat ir galimybė balso stygoms priminti, jog nevalia pernelyg užsimiršti ir tylėti. O tylėti ir nedainuoti Eglė negali ir nenori. „Širdyje tikrai tikiu, kad dainavimas – mano tikslas. Jaučiu, kad balsas dar auga, todėl viliuosi, jog ta diena, kai visus sužavėsiu, dar tik laukia“, – su šypsena kalba solistė. Eglė, kaip pasirodė, labai kuklus žmogus, nelinkusi pernelyg girtis savo talentu.
„Esu „minkšto“ būdo ir charakterio, jei kas nesiseka, save graužiu“, – pasakoja solistė, todėl lipti per kitų galvas ir taip kovoti dėl kuo geresnės pozicijos įvairiose situacijose – ne jai. Dėl to Eglei dainavimo pasaulyje, kur konkurencija – milžiniška, nėra lengva, tačiau žemaitiškas užsispyrimas neleidžia nuleisti rankų, tuo labiau, kad būtent savo ryžto ir užsispyrimo dėka šiandien ji yra tuo, kuo ir norėjo būti, – diplomuota klasikinio dainavimo solistė.
Kelias į dainavimą Eglei Šlimaitei prasidėjo vaikystėje. Už pastebėtus gebėjimus ji šiandien dėkinga savo muzikos mokytojai Stefai Stonienei. Jos rūpesčiu žlibiniškė vidurinį mokslą baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Mokydamasi ten, Eglė jau tvirtai žinojo, jog savo profesinę ateitį nori sieti su dainavimu, todėl studijos Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje tapo siekiamybe. Tačiau čia laukė pirmieji nusivylimai – įstoti iš pradžių nepasisekė. Tai nulėmė, jog Eglė pradėjo studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, kur buvo pakviesta mokytis muzikos mokytojos profesijos. Tačiau po pirmojo kurso, kai vasarą sugrįžo pas tėvus į Žlibinus, čia vieno renginio metu susipažino su profesore Asta Krikščiūnaite – Muzikos ir teatro akademijos dėstytoja. Užsimezgusi draugystė ir profesionalūs patarimai, vėliau sekę papildomi dainavimo užsiėmimai E. Šlimaitei suteikė paskatinimą bandyti dar kartą įgyvendinti savo svajonę. Pavyko!
Šiandien, kaip minėjome, E. Šlimaitė yra profesionali atlikėja. Studijuodama ji dalyvavo viename prestižiškiausių konkursų, skirtų jauniesiems klasikinio dainavimo solistams, – Vincės Jonušaitės-Zaunienės konkurse. Žlibiniškės talentas visus užbūrė, ypač lietuvių liaudies dainos atlikimas. Konkurse laimėta pirmoji vieta. Pelnytą piniginę premiją Eglė nusprendė investuoti į savo dainavimą: išvyko į specialius meistriškumo kursus Latvijoje, vėliau – stažuotę Vokietijoje. Iš užsienio sugrįžo tik šių metų vasarį. Nuo to laiko dar sudalyvauta specialiame Klaipėdos muzikinio teatro projekte, kuris bus pristatytas ir Vilniaus žiūrovams rudenį. Buvo ir keli privatūs pasirodymai. Šiuo metu Eglė – savo balso pristatymo paieškose. „Labai noriu dainuoti ir to mokyti kitus“, – teigia dainininkė. Todėl ir mokytojos darbas jai atrodo kaip viena iš puikių galimybių saviraiškai.
Paklausta, iš kur jos talentas dainuoti, Eglė su šypsena sako, jog čia reikėtų klausti tėvelių, o šie juokaudami visada prasitaria, kad ir vieno, ir kito giminėje būta dainininkų. Kaip bebūtų, Šlimų šeimoje menininkų tikrai netrūksta: tarp šešių vaikų – trys menininkai. „Dvynės sesės yra baigusios Vilniaus dailės akademiją. Su Toma turime planų surengti bendrą projektą Mykolo Oginskio rūmuose, Plungėje, tikiuosi pavyks, nes norisi ir savo kraštui kažką parodyti“, – mano solistė, pridūrusi, jog šiandien be galo dėkinga savo gimdytojams už besąlygišką palaikymą, patarimus ir padrąsinimus. „Be to siekti savo svajonės būtų buvę kur kas sudėtingiau“, – pastebi žlibiniškė solistė.
