Kartais gyvenime būna stebuklų. Apie vieną tokį kalbėta visuose Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. O stebuklas toks, kad idėjas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti teiks gyventojai, o pinigus tam duos Savivaldybė. Bus proga įsitikinti, ar teisingi žmonių skundai, kad lėšos nuplaukia ne ten, kur reikia, kad niekas neįsiklauso į gyventojų nuomonę ir pan. Iniciatyva atiduota į eilinių žmonių rankas.
Galutinis žodis – gyventojų
Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė politikams pristatė Gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti, projektų idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašą.
Pasak D. Mažeikienės, tai būtų pirmas žingsnis ateinančiais metais startuoti su dalyvaujamuoju biudžetu. 22 savivaldybės tai jau daro. Dalyvaujamojo biudžeto esmė – projektų idėjas teikia gyventojai, o pinigus tam skiria Savivaldybė. Tiesa, kad idėja būtų vertinama, pareiškėjas privalės turėti bent dešimties savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų raštišką pritarimą.
Projektai gali būti didelės apimties, bet neviršijantys 60 tūkst. eurų. Tokiems vykdyti būtų skiriami dveji metai. Na, o mažos apimties – iki 20 tūkst. eurų – vieneri metai.
Aktualu tai, kad projektas turi būti įgyvendinamas viešoje erdvėje, jis negali būti komercinis, turi atitikti Savivaldybės strateginį planą ir kt.
Visa tai vertins Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, seniūnija (pagal projekto įgyvendinimo vietą), Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, Vietos ūkio skyrius. Perėję administracinės atitikties vertinimą projektai bus teikiami viešai atrankai.
Kaip pažymėjo pranešėja, projektų idėjos bus skelbiamos interneto svetainėje, už jas bus galima balsuoti. Be to, autoriams bus sudaryta galimybė visuomenei pristatyti savo idėją.
Finansavimas bus skiriamas tik daugiausia gyventojų balsų surinkusiems projektams. Tiesa, prieš dieną posėdžiavę Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai pasiūlė, jog nebūtų apsiribojama tik balsų skaičiumi. Komiteto manymu, tarp tų balsavusiųjų turėtų būti kažkoks procentas gyventojų, gyvenančių toje teritorijoje, kurioje bus įgyvendinamas projektas (D. Mažeikienės siūlymas atsižvelgiant į kaimyninių savivaldybių patirtį – 0,5 proc. – aut. past.). Jei šios kartelės projektas neperžengs, net ir surinkęs daugiausia balsų nebus vykdomas.
Idėjoms įgyvendinti – 100 tūkst. eurų
„Iš kokių pinigų darysime? Manau, kad ateinančių metų biudžeto „rėmai“ jau sudėlioti. Patys žinome, kiek būna remontų, kiek vyksta „gaisrų gesinimų“, kiek yra norų ir pageidavimų“, – suabejojo komiteto pirmininkė Daina Martišienė.
Kaip sakė D. Mažeikienė, dalyvaujamojo biudžeto priemones jau įgyvendinančios savivaldybės skiria nuo 20 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Plungės rajono savivaldybės administracija planuoja tam numatyti 100 tūkst. eurų.
Komiteto narys Česlovas Kerpauskas suabejojo dėl procentų dydžio. Jo manymu, 0,5 proc. – mažai. „Gal dėkime kokius 5 procentus. Jei žmonėms reikės to projekto, supras, kad tai jiems gali būti skirti pinigai, rinksis ir balsuos. Juokingai atrodo, kad dešimt žmonių gali nuspręsti, reikia seniūnijai projekto ar nereikia“, – samprotavo politikas.
Č. Kerpauską domino ir kaip viskas vyksta realiai, ar nėra chaoso, kokia kitų savivaldybių patirtis. D. Mažeikienė paminėjo, kad ji kalbėjosi su pernai startavusiomis Kretingos, Mažeikių rajonų savivaldybėmis ir dvejus metus dalyvaujamojo biudžeto priemones vykdančia Klaipėdos rajono savivaldybe. Idėjų gaunama nemažai, pasirinkimas – didelis. Visa tam didelę įtaką turi viešinimas. Klaipėdos rajono patirtis – idėjas teikti gyventojai kviečiami vienais metais, o įgyvendinimas vyksta kitais.
„Pateikti idėjas, jas išnagrinėti, paskui balsuoti ir įgyvendinti per vienerius metus, pasak Klaipėdos rajono savivaldybės, – iššūkis. Todėl jie pradeda ruoštis metais anksčiau“, –
paaiškino pranešėja.
Reikia pastebėti, jog visi praėjusią savaitę posėdžiavę komitetai sutiko, kad gyventojų iniciatyvų skatinimas – būtinas. O procentų dydį Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai siūlė diferencijuoti miesto ir kaimų seniūnijoms.
Galutinis sprendimas turės būti priimtas jau gruodį.
