Šįryt žiūrėdama į giedrą dangų ir klausydamasi sinoptikų prognozių, kad ateinančios dienos žada būti saulėtos ir šiltos, iškart nutaisiau geros nuotaikos miną. Na, kaip nesidžiaugsi, kai pavasaris visu gražumu trykšta, kai gamtos virsmas iš negyvos į gyvą tiesiog verčia nusiteikti pozityviai. „Gyvenimas yra gražus!“ – tokia buvo mano šio ryto nuotaika, bet ji gerokai priblėso, kai portale www.delfi.lt perskaičiau interviu su Darbo rinkos tyrimų instituto direktoriumi profesoriumi Boguslavu Gruževskiu.
Minėtajame interviu profesorius B. Gruževskis konstatuoja, kad pagrindinė emigracijos priežastis yra maži atlyginimai, ir pateikia skaičiavimus, kiek iš tikrųjų turėtume uždirbti. Reikia pripažinti, kad tie skaičiavimai – optimistiniai, bet kai palygini juos su realybe, ašarą nubraukti norisi. Tad kur čia tos geros nuotaikos berasi…
B. Gruževskio įsitikinimu, darbdaviai, teigiantys, kad Lietuvos ekonomika yra silpna ir jie negali mokėti didesnių atlyginimų, nėra teisūs. „Pažiūrėkime, ar tikrai mūsų ekonomika silpna. Vienas geriausiai tą galinčių parodyti ir palyginti su kitomis šalimis rodiklių – vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. 2014 m. Europos Sąjungoje Lietuva pagal tai buvo devintoji nuo apačios – stipresnė už Estiją, Graikiją, Vengriją, Lenkiją, Latviją, Kroatiją, Rumuniją ir Bulgariją. Mūsų ekonominis potencialas gana stiprus“, – portalui www.delfi.lt teigia profesorius. Atrodo, tas stiprumas turėtų atsispindėti ir dirbančiųjų atlyginimuose, bet… Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuva – tik ketvirtoji iš apačios – 524 eurai per mėnesį, kai, pavyzdžiui, lenkai uždirbo 678 eurus, estai – net 841 eurą. Taigi išeitų, kad ekonomiškai silpnesnėje Estijoje mokami 300 eurų didesni atlyginimai nei stipresnėje Lietuvoje. Tai kaip jie ten galus suveda? Kaip nebankrutuoja verslininkai ir pati valstybė?
Profesoriaus skaičiavimai tokie: jeigu pas mus proporcija tarp darbo užmokesčio ir ekonomikos pajėgumo būtų tokia kaip Latvijoje, mūsų žmogus vidutiniškai turėtų gauti 644 eurų mėnesinį atlyginimą, jeigu sistema būtų kaip lenkų, turėtume uždirbti 738 eurus, jeigu taikytume estų proporciją, alga šoktelėtų iki 852 eurų.
Tai štai kiek nedaug, atrodo, tereikia – estų modelio – ir gyventume… kaip švedai.
Kad jau prasitariau apie švedus, pasidžiaugsiu Švedijoje gyvenančio iš Plungės kilusio ledo ritulininko Manto Armalio sėkme. Iki šiol Švedijoje ir Lietuvos rinktinėje žaidęs perspektyvus 23 metų vartininkas pakviestas į NHL – į „Sharks“ klubą, kuriame rungtyniauja ir Dainius Zubrus. Pasirašęs sutartį su NHL klubu, M. Armalis yra tik trečias mūsų šalies pilietis, kuris turi galimybę patekti tarp stipriausios pasaulio ledo ritulio lygos žaidėjų. Džiugu, kad lietuvį (o dar ir plungiškį!) lydi tokia didelė sėkmė!
