Ir litui ištarsim… atia

Prieš porą dienų, trečiadienį, išgirdome atsakymą į seniai Lietuvą kamavusį klausimą – turėsime išgarbintąjį eurą savo piniginėse, ar ne. Taip, turėsime. Europos Komisijos verdiktas palankus Lietuvai – nuo 2015 mums leista įsivesti eurą (tiesą sakant, net nežinau, kokį ženklą dėti šio sakinio gale: džiaugsmą nusakantį šauktuką ar nusivylimą parodantį daugtaškį, todėl laikysiuosi neutraliteto ir rašysiu tašką).

Europos Sąjungoje gyvename jau dešimt metų. Pamenate, euro siekėme ir 2007-aisiais, tačiau – nesėkmingai. Tada neatitikome valstybėms – eurozonos narėms – keliamų reikalavimų, tad dar septyneriems metams buvome palikti „prie lito“. O dabar? Dabar jau atitinkame, tad, nors ir paskutinė iš Baltijos šalių, bet vis dėlto įsilies Lietuva į eurozoną, vienysiančią jau 19 valstybių.
„Taip, Lietuva gali prisijungti prie Estijos ir Latvijos bei sukurti Baltijos „pilną trobą“ eurozonoje“, – šitaip trečiadienį kalbėjo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Ollis Rehnas. Taigi, Europos Komisijai palaiminus, nuo Naujųjų būsime pabaltijiečių „pilna troba“, kurių kišenėse žvangės ta pati valiuta.
Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva, siekdama atitikti jai nustatytus kriterijus, padarė didžiulę pažangą. Tad Europos Sąjungos Tarybai siūlo leisti šaliai įsivesti eurą. Pastaroji galutinį sprendimą priims liepos pabaigoje. Tiesą sakant, asmeniškai man jau nuo 2014-ųjų pradžios buvo akivaizdu, kad po metų numatytas atsisveikinimas su litu. Vos tik kaimynai latviai įsivedė eurą, visais varpais imta skambinti apie pažangą ir gerovę Lietuvoje, apie šalies finansinį stabilumą, ekonomikos augimą ir t. t. O kol „skalambyta“ apie visą tą gėrį, dar keliasdešimt tūkstančių tautiečių emigravo. Tad ar tikrai tokia jau pažangi ta mūsų Lietuva?
Žinia, kad Lietuva palaiminta euro įvedimui, nudžiugino ir Prezidentę, ir Premjerą, ir finansų ministrą. O tautą? Ką šiuo klausimu pasakytų žmonės, dar nežinia, nes referendumo dėl euro juk nebuvo. Taigi ir oficialus pritariančiųjų valiutos keitimui skaičius nežinomas. Kodėl šiuo klausimu nesiryžta surengti referendumo? Valdžia mums atsako: referendumas buvo – esą tada, kai pasisakėme už stojimą į Europos Sąjungą, kartu pasisakėme ir už įsiliejimą į eurozoną.
Asmeniškai man žinia, kad gyvensim „prie euro“, euforijos nesukėlė. Pripažįstu, kad nesu labai pozityvi naujosios valiutos atžvilgiu, kad kamuoja abejonės, baimės ir apmaudas. Pastarasis – dėl to, kad būsime priversti savo nacionalinei valiutai – litui – ištarti atia. Na, o baimių ir abejonių kelia tai, kad nebus taip šviesu, kaip kad žada politikai. Tiesa, finansų ministras Rimantas Šadžius garantuoja: „Dvigubos kainos yra magiška priemonė, kuri neleis nepagrįstai pakelti kainų.“ Kad tik ta magija pildytųsi… Antraip, tas tūkstantis litų, pavirtusių į 290 eurų, bus tikra vargo vakarienė…