2015 10 18
Vakarykštę medžioklę turiu pavadinti – mano klaidų diena. Nors šiaip kaip pirmoji sezono medžioklė su varovais ji buvo labai jau sėkminga: krito pora lapių, septyni šernai, elnių jauniklė ir dar pora mangutų. Tačiau nelengva. Visur lapija, gyvulių pilni laukai ir baimė bet kur paleisti šūvį.
Pirmas varymas tik prasidėjo, šunys aptiko ir ima šernus, o varovai lyg niekur nieko eina gilyn į mišką, užuot sustoję ir padėję šunims išvaryti knislius iš tankynės. Tie, aišku, movė tolyn nuo medžiotojų linijos.
Per kitą varymą turėjau su karabinu įsitaisyti miško šone ir nutykoti per laukus galbūt bėgsiančius elnius. Nepasisekė, nes apsižioplinau ir nuėjau ne į tą miško pusę.
Ir jau visai nevykusiai man išėjo, kai teko stovėti varomo miško šone, laukų pusėje. Išbėgo elnio patelė su jaunikliu. Galėčiau šauti, bet pilnas laukas karvių, sodyba, tolėliau dar keliasdešimt karvių – baimė paleisti šūvį, nors elniai kaip ant delno. Čia dar buvo kita klaida – nuėjau per toli į miško šoną. Būčiau buvęs arčiau, tai tie elniai būtų atėję man į glėbį.
O mano kolega Arūnas Garbenčius tą dieną ilgai atsimins. Kai pradėjo pyškinti į šernus, tai trys ir atgulė. Per kitą varymą dar paguldė elnių jauniklę. Šypsenėlė buvo iki ausų…
