Plungės šilumos tinklų planuose – įvesti maždaug vieno euro mokestį gyventojams už butuose esančių karšto vandens skaitiklių priežiūrą. Šį bendrovės sumanymą antradienį aptarė Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas. Klausimą pristatė Šilumos tinklų generalinis direktorius Petras Piekus, įmonės komercijos direktorius Saulius Norkus ir Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius.
Kaip informavo komercijos direktorius S. Norkus, Savivaldybės taryba dar 2009 metais priėmė sprendimą dėl karšto vandens tiekimo organizavimo Plungės mieste. Juo vadovaudamiesi daugiabučių namų gyventojai iki 2010 metų pradžios turėjo apsispręsti, ar karšto vandens tiekėju pasirinkti Plungės šilumos tinklus, ar rūpintis tuo patiems. Iš mieste esančių 118 daugiabučių 111 tiekėju pasirinko Šilumos tinklus, septyni nusprendė tuo pasirūpinti patys.
Pasak S. Norkaus, pagrindinė karšto vandens tiekėjo veikla – įrengti ir prižiūrėti apskaitos prietaisus, pasibaigus galiojimo laikui juos pakeisti naujais. Tai, žinoma, kainuoja pinigus. Tapusi karšto vandens tiekėja bendrovė buvo suskaičiavusi, kad gyventojai už skaitiklių priežiūrą kas mėnesį turėtų mokėti 1,13 euro. Tačiau Savivaldybės taryba tada mokestį sumažino iki 0,58 euro ir dar neleido jo rinkti iš gyventojų, o liepė dengti iš savo lėšų. Taigi karšto vandens apskaitos prietaisus Plungės šilumos tinklai prižiūrėjo, o pajamų už tai negavo. „Vieną veiklą subsidijuoti kitomis lėšomis yra draudžiama, bet mes tai iki šiol darėme“, – akcentavo komercijos direktorius.
Tokia tvarka buvo nustatyta 2010–2015 metų laikotarpiui. Nuo šių metų prasideda naujas laikotarpis, be to, 2016-ieji yra bazinės karšto vandens kainos skaičiavimo metai. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teikdama karšto vandens įkainius bendrovė turi nurodyti ir kitus skaičius – koks mokestis skaičiuojamas už skaitiklių priežiūrą. „Jei šis mokestis nebus išskirtas, jei ir toliau dengsime jį savo lėšomis, mūsų gali netvirtinti karšto vandens tiekėju“, – tikino S. Norkus.
Komiteto narė Asta Beierle Eigirdienė domėjosi, kokio dydžio mokestį planuoja Šilumos tinklai, nes Lietuvoje jis svyruoja nuo 0,8 iki 1,3 euro. Pasak komercijos direktoriaus, plungiškiams paslauga kainuotų apie eurą.
Tomo Raudžio, komiteto pirmininko, teigimu, čia ne įmonė, o Savivaldybė turi galvoti, ką toliau daryti. Mat laikotarpis baigiasi, reikia teikti naujus įkainius, o šis mokestis nėra išskirtas.
Kaip sakė S. Norkus, karšto vandens tiekimu rūpindamiesi patys gyventojai sutaupo apie 10 proc. Tada jie iš UAB „Plungės vandenys“ perka vandenį, o Šilumos tinklams moka už jo pašildymą. Bet tuomet patys turi rūpintis ir skaitikliais – jų metrologine patikra, keitimu. „Jau minėjau, kad septyni daugiabučiai Plungėje karšto vandens tiekimu rūpinasi patys. Reikalai ten juda sunkiai, į tai, kad reikia tikrinti, keisti skaitiklius, gyventojai nereaguoja“, – teigė komercijos direktorius.
O ką gali padaryti Plungės šilumos tinklai, jei gyventojai naudojasi netinkamais karšto vandens apskaitos prietaisais? „Skaitiklius reikia nuolat tikrinti, maždaug kas šešerius metus keisti. Jei naudosis netinkamais, perspėsime. Jei tai nepadės, mokestį už vandens pašildymą tokiems skaičiuosime ne pagal skaitiklių rodmenis, o pagal vienam žmogui nustatytus normatyvus. Ir tai bus gerokai daugiau ir brangiau, nei realiai suvartoja gyventojas“, – atsakė S. Norkus.
Šilumos ūkio specialistas K. Milierius sakė esąs už tai, kad karšto vandens tiekėju liktų Plungės šilumos tinklai, bet kad mokestį už skaitiklių priežiūrą mokėtų patys gyventojai. Tam pritarė ir komiteto nariai, tvirtindami, kad už paslaugą turi mokėti jos gavėjas, o ne įmonė, kuri subsidijuodama šią veiklą dar ir teisės aktus pažeidžia.
Baigiantis diskusijoms, įdomių minčių šiuo klausimu išsakė P. Piekus. Jo tikinimu, Šilumos tinklai yra neteisėtas karšto vandens tiekėjas. „Anksčiau turėjome dvi boilerines, keturis vamzdžius. O dabar viskas – gyvenamuosiuose namuose, gyventojų nuosavybė. Mes, kaip rusai sako, – „vor v zakonie“ – tik formalus tiekėjas, kuris „Plungės vandenims“ surenka iš gyventojų pinigus ir dar kredituoja jų veiklą. Kai esame karšto vandens tiekėjai, „Plungės vandenys“ sąskaitas už sunaudotą vandenį išrašo mums, o mes – gyventojams. Taigi mes dar net nežadame pinigų gauti, o vandens tiekėjai mums jau delspinigius skaičiuoja“, – piktinosi generalinis direktorius.
Šįkart apie karšto vandens tiekimą ir naują mokestį tik padiskutuota. Po poros mėnesių planuojama dar kartą grįžti prie šio reikalo ir jau nutarti, kaip spręsti karšto vandens tiekėjo klausimą ir kokio dydžio mokestį nustatyti už skaitiklių priežiūrą.
