Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistai pastebi: daugiausia pagalbos kreipiamasi dėl priklausomybės nuo alkoholio – praėjusiais metais dėl šių problemų užfiksuota apie 11 000
apsilankymų. Specialistų teigimu, didelė atsakomybė įtraukiant priklausomą šeimos narį į kurią nors gydymo ar psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą tenka jo artimiesiems.
Priklausomybės – liga
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas maždaug prieš 10 metų atskleidė, kad kas dešimtas vyras ir kas penkiasdešimta moteris yra priklausomi nuo alkoholio. 2016 m. duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 500 žmonių, kurie reguliariai švirkščiasi ar kitaip vartoja dideles narkotinių medžiagų dozes.
„Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Jei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas dar nesukėlė priklausomybės, tačiau pakenkė sveikatai, ši būsena įvardijama kaip „žalingas vartojimas“. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai ir bendradarbiai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities“, – apie būtiną pagalbą kalbėjo Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė.
Būtina ieškoti pagalbos
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorės Ingos Juozapavičienės teigimu, kad galėtum paveikti psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį asmenį, turi jam būti artimas.
„Tad aplinkiniai (kaimynai, pažįstami), ko gero, negali padaryti didelės įtakos siekdami padėti žmogui atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nors pasiūlyti pagalbą, žinoma, gali ir turi. Šeimos nariai turėtų bandyti įtraukti priklausomą artimąjį į kurią nors gydymo ar psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą. Pagrindinė užduotis šeimos nariams ir artimiesiems – sudaryti sąlygas, kad asmeniui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas būtų „sunku“, ir motyvuoti jį gydytis“, – akcentavo pašnekovė.
Šeimos nariams, gyvenantiems su priklausomais asmenimis, patariama kreiptis į specialistus, kurie patars, kaip padėti tokiam žmogui. Tokie specialistai dirba psichikos sveikatos, priklausomybių ligų centruose, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose. Priklausomam asmeniui patariama lankyti ir savipagalbos (anoniminių alkoholikų, anoniminių narkomanų) grupes.
„Baigus gydymą ar socialinės ir psichologinės reabilitacijos programą, ne mažiau svarbus žingsnis – reintegracija, nes visuomenės nuomonė, diskriminacijos ir socialinės atskirties apraiškos Lietuvoje taip pat turi didelės įtakos priklausomų asmenų sėkmingam įsidarbinimui. Įsidarbinimas tokiems žmonėms suteikia galimybę grįžti į visateisį funkcionavimą visuomenėje, autonomiškumą, savarankiškumą, o tai savo ruožtu daro įtaką ir sėkmingesniam sveikimui bei sudaro prielaidas ir motyvaciją negrįžti prie vartojimo“, – pastebėjimais dalijosi I. Juozapavičienė.
Nuo ko pradėti?
NTAKD vadovės teigimu, žmogus, turintis problemų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pirmiausia gali pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris, esant reikalui, pasiųs konsultuotis pas psichiatrą. Į psichiatrą galima kreiptis ir tiesiogiai be siuntimo. Psichikos sveikatos centruose, kurie yra kiekvienoje savivaldybėje, besikreipiantis asmuo bus konsultuojamas ne tik psichiatro, bet ir, esant reikalui, gaus psichologinę pagalbą.
Priklausomybės ligomis sergantiems asmenims specializuota pagalba teikiama Respublikiniame priklausomybės ligų centre, turinčiame filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Darbas su asmenimis, priklausomais nuo psichoaktyviųjų medžiagų, negalimas be tarpdisciplininės komandos. Priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema dažniausiai yra kompleksinė, reikalaujanti kompleksinio požiūrio ir sprendimų, todėl kiekvieno specialisto indėlis yra ne tik svarbus, bet ir būtinas“, – akcentavo I. Juozapavičienė. Asmens poreikių tenkinimą psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigoje užtikrina specialistai (psichologas, socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas ir kt.), kurie įpareigoti kurti ir vystyti tarpdisciplinines komandas. Besigydančiam žmogui, įvertinus poreikius ir įstaigos vykdomą psichologinės ir socialinės reabilitacijos programą, sudaromas individualus socialinės globos planas, kuris yra periodiškai peržiūrimas ir patikslinamas.
Psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas, kurių trukmė – iki 18 mėnesių, priklausomybės ligomis sergantys asmenys gali gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigose (jų yra 13), turinčiose socialinių paslaugų licencijas.
Patarimai artimiesiems
Dažnai artimajam susirgus priklausomybės liga šeimos nariai jaučiasi išsekę, apimti kaltės ar baimės jausmų, tikisi sustabdyti artimojo girtavimą, narkotikų vartojimą ar lošimą.
J. Šimanauskaitė išskyrė penkis naudingus patarimus artimiesiems:
• Skatinkite kreiptis pagalbos – tai gali tapti svarbiausiu žingsniu į ligos pripažinimą ir sveikimo kelią.
• Palaikykite, jei artimasis ieško gydymo. Kartu ieškokite geriausių sprendimo būdų. Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl egzistuoja daug gydymo metodų. Ištikus nesėkmei, skatinkite bandyti vėl.
• Dalyvaukite sveikimo procese. Gilinkite savo žinias ir supratimą apie priklausomybės ligą, jos simptomus, eigą ir gydymo galimybes. Taip galėsite efektyviau padėti šeimos nariui ir sau pačiam.
• Rūpinkitės savo savijauta. Psichikos ligos turi įtakos visų šeimos narių savijautai, kartais net gyvenimo būdui. Analizuokite savo jausmus, lankykitės pas psichologą, nepamirškite skirti laiko pomėgiams ir atsipalaidavimui. Lankykitės paramos grupėse.
• Neveikite už priklausomą asmenį. Nesistenkite užglaistyti problemų, žmogus pats turi su jomis susidurti, mėginti spręsti, įvertinti skaudžius veiksmų padarinius.
Užs. Nr. I-756
