Išliejo apmaudą dėl… komunizmo

Šių metų spalį bus minimos dr. Bronislovo Lubio 85-osios gimimo metinės. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Plungės garbės pilietis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, visuomenininkas, įvairių kultūros renginių mecenatas yra palikęs ryškų pėdsaką Plungėje. Nuo B. Lubio mirties praėjo 12 metų. Pernai rugpjūčio mėnesį Plungiškių draugijoje buvo iškelta idėja įamžinti mecenato atminimą. Žodis tapo kūnu: Plungiškių draugija, B. Lubio artimieji ir Plungės pramonininkai jau ėmėsi iniciatyvos, o sausio 26 dieną vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai tam taip pat uždegė žalią šviesą. Tiesa, savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir vienas plungiškis.

Apie tai, kaip atrodys ir kur atsiras B. Lubio paminklas, „Plungė“ rašė sausio 13 dienos numeryje, straipsnyje „Paminklas Bronislovui Lubiui atminti – Plungės parke“.
Kaip ir minėta, savo nuomonę dėl paminklo pastatymo išsakė vienas plungiškis – Kazys Urnieža.
„Kas Rainiuose nukankino žemaičius? Komunistai. Kas žmones varė į gyvulinius vagonus ir vežė iš Lietuvos? Komunistai. Kas iš žmonių atiminėjo žemes ir varė į kolūkius? Komunistai. Kas Plungėje nugriovė Laisvės ir Šv. Florijono paminklus? Komunistai. Kas žmones persekiojo ir neleido eiti į bažnyčią? Komunistai. Kas beveik pusę amžiaus mums neleido gyventi laisvai? Komunistai. Ne svetimi tą darbą darė. Tą darbą darė mūsų kolaborantai. Gerai, kad pabudome iš komunistinio košmaro. Prieš 35 metus atsirado Sąjūdis, kuris pažadino kovoti prieš komunistinį režimą“, – savo pasisakymą pradėjo plungiškis.
K. Urnieža sakė, jog jam buvo skaudu, kai per pirmąjį Sąjūdžio suvažiavimą du buvę Komunistų partijos atstovai pasiūlė tikintiesiems grąžinti Katedrą. „Suvažiavimo delegatai tokį jų pateiktą sprendimą audringais plojimais palaikė, o man pradėjo bėgti ašaros, kad žmonės ploja vagims už tai, kad vagys jiems grąžino pavogtą turtą“, – kalbėjo vyras.
Nepamiršo plungiškis išvardyti, kokius turtus esą pasidalijo buvę komunistai. Už tai „kliuvo“ ir B. Lubiui. Tad K. Urnieža atvirai nesidžiaugė sumanymu. „Grupelė plungiškių slapta, po kilimu, nori į Plungę sugrąžinti komunizmą, pastatydami paminklą vienam komunizmo statytojui. Visa Lietuva juoksis iš mūsų, jei mes reabilituosime komunizmą“, – dėstė jis.
Priminė K. Urnieža ir Jakovo Bunkos vargus, kol gavo leidimą pastatyti paminklą Plungėje visiems doriems plungiškiams. „Ar Komunistų partija atstatė nugriautus Laisvės, Šv. Florijono paminklus? Ar atsiprašė žmonių, plungiškių? Nei atstatė, nei atsiprašė, – toliau kalbėjo plungiškis. – Jei pastatysite paminklą laisvės griovėjui, tai aš neturiu galimybės pasikarti ant Laisvės paminklo.“
Nuomonę politikai išklausė, bet įtakos sprendimo pritarimui tai nepadarė. Tiesa, vienbalsiai sprendimo priimti nepavyko, teko balsuoti.
Na, o mes savo ruožtu priminsime, kad B. Lubio nuopelnai Plungei tikrai ženklūs: jo pastangomis atkurta Plungiškių draugija, sėkmingai veiklą tęsia plungiškiai pramonininkai, gyvuoja ir mūsų miestą garsina Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis.