Plungiškio Bronislovo Pociaus rankose seni daiktai atgyja – kiekviena moneta ar banknotas, nuotrauka ar buities daiktas tampa tyliu istorijos liudytoju. Tokie žmonės praeitį prikelia, liečia, prakalbina ir išsaugo ateities kartoms. Balandžio 10 dieną Plungės viešojoje bibliotekoje paminėtas buvusio mokytojo, istoriko, kolekcininko, kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ nario B. Pociaus 80-metis. Šventinio renginio dalyviams – savo svečiams – jubiliatas pristatė vienos dienos parodą „Banknotai, kursavę Lietuvos teritorijoje 1898–1993 m.“.
Kolekcininką įkvėpė mamos stalčiuje rastas palikimas
Bronislovas gimė ir augo Plungėje. Po studijų Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, kur įgijo istorijos ir fizinio lavinimo mokytojo specialybę, jis sugrįžo į gimtąjį miestą. 45 metus vyras mokė istorijos – mokslo, kuriuo pats susižavėjo dar vaikystėje. Iš pradžių praeities slėpiniais vedė Plungės 3-iosios vidurinės mokyklos mokinius, vėliau mokytojavo Plungės technologijų ir verslo mokykloje ir žmonos Stefanijos vadovaujamoje Plungės rajono Nausodžio pagrindinėje mokykloje.
Dirbdamas pedagoginį darbą B. Pocius rinko istorines relikvijas – senovines monetas, Plungės miesto nuotraukas, sendaikčius. Kolekcionavimu „susirgo“ 1979-aisiais, kai, mirus mamai, stalčiuje rado daugybę Plungės nuotraukų, įvairių senovinių pinigų. Susidomėjęs radiniu ilgainiui ir pats tapo kolekcininku – monetas pirko ar keitė, o įvairių buities sendaikčių atnešdavo mokiniai. Istorikas Plungės technologijų ir verslo mokykloje įkūrė kraštotyros muziejų, kuriame eksponuojama 110 eksponatų. Įdomiausias, pasak pono Bronislovo, 1863 metų sukilimo dvivamzdis šautuvas, kurį vienas iš jo mokinių „sužvejojo“ Babrungo upėje.
Kartą ar du kartus per metus buvęs mokytojas aplanko savo įkurtą muziejų, retkarčiais surengia ekskursiją.
Rašė straipsnius, išleido knygą
Istorikas yra parašęs ir publikavęs daugybę straipsnių apie istorinį ir kultūrinį gyvenimą – 25 iš jų apie Plungės kraštą. Medžiagos ieškojo archyvuose, rinko kalbindamas senuosius plungiškius. Iki šiol vyras gailisi, kad praleido progą po miestą pasivaikščioti su savo mama, kuri būtų galėjusi jam papasakoti apie pastatus – kokie žmonės juose gyveno ar įstaigos veikė.
2002 metais B. Pocius išleido knygą „Plungė amžių sandūroje“, kurioje sudėta 360 senosios Plungės nuotraukų. Visi 500 albumo egzempliorių buvo iš karto parduoti. Istorikas galvojo ir apie antrą knygą – planavo tokią, kurioje šalia senovinės nuotraukos būtų išspausdinta toje pačioje vietoje šiais laikais padaryta nuotrauka. Deja, Savivaldybės valdžia šio sumanymo neparėmė, todėl idėja taip ir liko neįgyvendinta.
„Vyras tas dvi surūdijusias „šaibas“ glostė švelniau nei mane“
Apie B. Pociaus gyvenimo pomėgius kalbėjomės naujuose ir jaukiuose šeimos namuose. Tad neskubėdami klausėmės pasakojimo apie pinigus, kuriuos plungiškis numizmatas kolekcionuoja jau daugybę metų. Vartėme 1918–2018 metų lietuviškų pinigų kalendorių, kurį, Lietuvai minint šimtmetį, ponas Bronislovas išleido kartu su savo bičiuliu numizmatu Rimantu Bendoriumi.
Viso pasaulio pinigus renkantis plungiškis sakė savo kolekcijoje turintis 80-ies valstybių banknotų ir 140-ies valstybių (kai kurių iš jų ir nebėra) monetų. Pinigus numizmatas maino su kitais kolekcininkais, perka, bet niekada neparduoda. „Žinau numizmatų, kuriems tai lyg verslas. Jų tikslas – pigiau nupirkti, brangiau parduoti. Man svarbu turėti – nupirkęs nebeparduodu“, – tvirtino pašnekovas.
B. Pociaus kolekcijoje yra ir monetų, nukaldintų I mūsų eros amžiuje. Vyras pasakojo apie dvi senas „šaibas“ – surūdijusias, laiko apnašu apneštas monetas: „Kartą parduotuvėje sutikau buvusį mokinį. „Mokytojau, aš Jūsų ieškau, turiu Jums dovanų!“ – sako jis ir ištraukia dvi „šaibas“. Iš karto supratau, kad tai bus labai senos monetos. Kai nuvalėme, paaiškėjo, kad viena iš Romos imperijos – ant jos buvo pavaizduotas imperatorius Augustas, o kita iš Egipto – su faraono atvaizdu.“ Sutuoktinio pasakojimą linksmai užbaigė žmona: „Vyras tas dvi surūdijusias „šaibas“ glostė švelniau nei mane.“
Jei praleidžia progą, gailisi
Nėra kolekcininko, kuriam būtų gana. Svajonių turi ir ponas Bronislovas – norėtų įsigyti didžiausio Lietuvos istorijoje nominalo tarpukario mūsų šalies išleistą 1 000 litų banknotą… Ir 500 litų banknotas jo kolekcijoje savo vietą atrastų. B. Pocius prisipažino turėjęs galimybę įsigyti tokį eksponatą, deja, pagailėjo pinigų ir praleido tinkamą progą.
Todėl dabar žino ir kitiems patarti galėtų: pasitaikė proga – imk, nes vėliau brangiau teks mokėti. „Kai buvo išleista moneta, skirta LDK Valdovų rūmams atstatyti, norėjau ją įsigyti, bet iš banko negavau. Galėjau nusipirkti kiek brangiau – už 2 000 eurų, bet nenorėjau permokėti… Dabar šita moneta 12 tūkst. eurų kainuoja. Kai leido Žalgirio mūšiui skirtas monetas, su žmona abu po vieną užsisakėme. Atėjus laikui mokėti, pagalvojome, kad per brangu, ir nusipirkome tik vieną. Ir, žinoma, šiandien gailiuosi“, – su užsidegimu apie savo aistrą pasakojo numizmatas.
S. Pocienė, paklausta, ar neužsikrėtė vyro pomėgiu, atsakė: „Neužsikrėčiau, bet toleruoju, netrukdau, nors tam ir reikia nemažų finansų. Kartais, kai ruošiasi parodoms, padedu, kai pasiseka ką nors įdomaus įsigyti, esu pirmoji, kuri kartu pasidžiaugia.“
Keturių anūkų seneliai
B. Pociui malonu matyti, kad smalsumo ir istorijos pomėgio geną iš jo yra paveldėjęs anūkas Vilius. Seneliai vienas per kitą pasakojo apie „Saulės“ gimnazijos dvyliktoje klasėje besimokantį sūnaus Mindaugo sūnų, kuris labai nuoširdžiai domisi istorija. Jaunuolis nepraleidžia progos iš pirmų lūpų – iš savo močiutės Stefanijos, kuri su mama buvo išvežta į Sibirą, sužinoti apie tremties laikotarpį. Sutuoktiniai spėja, kad būtent Viliaus sumanymu jiedu gavo dovanų knygas, skirtas gyvenimo istorijai surašyti.
Turi Pociai ir daugiau anūkų. Mažiausias Tomas yra Plungės „Ryto“ mokyklos septintokas. Kaune gyvenančios dukros Nelės sūnus septyniolikmetis Nojus – sėkmingas krepšininkas, žaidžiantis jaunojoje Kauno krepšinio komandoje „Žalgiris-2“ , o vyresnysis jo brolis Tautvydas – medicinos rezidentas, būsimasis gydytojas traumatologas.
Laukia dar viena sukaktis
Visi artimieji buvo suvažiavę sveikinti Bronislovo su garbingu 80-mečiu. Nespės nuvysti rožių žiedai, o šeimai ir vėl teks susirinkti. Mėnesio pabaigoje sutuoktinių laukia ypatinga proga – auksinis santuokos jubiliejus. Dviejų pedagogų bendras gyvenimo kelias prasidėjo abiem dirbant Plungėje.
Kaip pasakojo ponia Stefanija, jiedu su Bronislovu studijavo toje pačioje aukštojoje mokykloje. Jaunuolį, kuris buvo ir bendrabučio komendantas, ji pažinojo iš matymo. Draugystė, išaugusi į gražią šeimą, tarp jųdviejų užsimezgė tik tada, kai abu vėl susitiko Plungės 3-iojoje vidurinėje mokykloje.
Sveikino bičiuliai, buvę kolegos ir valdžios atstovai
Kaip jau minėjome, balandžio 10 dieną plungiškio istoriko, mokytojo, kolekcininko 80 metų sukaktį paminėjo ir būrys bičiulių, susirinkusių Plungės viešojoje bibliotekoje. Gražiausius sveikinimo ir padėkos žodžius už ilgametę bičiulystę jubiliatui bibliotekininkų vardu išsakė direktorė Gintarė Gurevičiūtė. Plungės rajono savivaldybės mero patarėja Raimonda Bieliauskienė perdavė rajono vadovų sveikinimus. Linkėjimai skriejo iš draugų, buvusių kolegų, kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ narių, Trečiojo amžiaus universiteto atstovų, buvusių mokinių. Savo linkėjimus į jubiliejinę pynę įpynė ir sukaktuvininko anūkas Vilius Pocius.
Atsidėkodamas už sveikinimus, B. Pocius savo jubiliejinės šventės svečiams surengė parodą iš savo pinigų kolekcijos „Banknotai, kursavę Lietuvos istorijoje 1898–1993 m.“. Prieš kviesdamas apžiūrėti eksponatus, numizmatas trumpai papasakojo apie Lietuvoje buvusias pinigų reformas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
