Taip jau nutiko, kad 1936 metais plungiškiai Leibas ir Taubė Bunkos, šventiko įkalbėti, trylikos sulaukusį savo sūnų Jakovą išsiuntė mokytis į visame pasaulyje garsią Telšių rabinų mokyklą – ješivą. Bet šeima išsikėlė gyventi į Klaipėdą, kartu išsivežė ir vos metus pasimokiusį sūnų.
Po karo Jakovas dirbo Plungėje – „Minijos“ liaudies kūrybos gaminių įmone tapusiame pramonės kombinate, vadovavo ką tik įkurtam suvenyrų barui, kuriam priklausė ir po visą Lietuvą išmėtyti cechai. Vienas iš jų buvo įkurtas ir buvusios Telšių ješivos pastate.
J. Bunka mirė 2014 metais, bet į restauruotą vaikystės mokyklą – Telšių ješivą – neseniai sugrįžo menininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Izraelio, Rusijos – Evos Polkhe, Solomono Teitelbaumo, Iljos Bereznicko, Raimondo Savicko, Leo Ray, Dmitrijaus Gutovo, Matvejaus Vaizbergo, Algirdo Mikučio, Mindaugo Šnipo, Tatjanos Kazimierienienės, Daivos Kairevičiūtės, Adomo Jacovskio, Aloyzo Jonušausko, Rimo Keturkos – pagal kažkada Jakovo išdrožtos, bet sutrešusios, nugriuvusios ir šipuliais virtusios Platelių Mozės skulptūros per stebuklą išlikusį veidą padaryti saviti meno kūriniai. Mozė juose atgimsta įvairiausiais pavidalais, simbolizuodamas ir amžinybę, ir laiko trapumą, atsidavimą lemčiai ir pasipriešinimą, aklumą ir regėjimą, pasiaukojimą ir tikėjimą.
Parodos „Mozės klajonės. Pradžia“ rengėjas ir pagrindinis rėmėjas Daumantas Todesas dvejus metus rinko menininkų darbus, tačiau sako, kad tai – ne pabaiga. Plungiškio J. Bunkos kūrybos paskatinti menininkai jungiasi prie projekto, tad kita paroda, anot D. Todeso, iš Telšių keliausianti po pasaulį, bus dar didesnė ir įvairesnė.
