Jauni ir ambicingi telšiškiai, įkvėpti klasikinio roko muzikos atlikėjų, įkūrė savo roko grupę – „Audra“. Ją sudaro keturi veiklūs ir be muzikos negalintys gyventi nariai: gitaristas Benediktas Slavinskis, vokalistė Kornelija Kazlauskaitė, būgnininkas Vykintas Udovičius ir bosine gitara grojantis Dominykas Vaitiekus. Po truputį pradėjusi groti Telšių jaunimo centre grupė debiutavo Kražių jaunimo muzikos festivalyje „Muzikos džiunglės“ bei koncertinę veiklą tęsia ir dabar.
Jūsų dėmesiui – interviu su roko grupės „Audra“ nariais.
– Kaip kilo idėja įkurti muzikos grupę? Ir kodėl būtent roko?
BENEDIKTAS:
– Kai man buvo keturiolika, po draugo rekomendacijos atradau ir įsimylėjau roko muziką. Įsimylėjau tiek, kad karantinui tik prasidėjus ėmiau mokytis šį žanrą groti. Po kelių mėnesių susipažinau su būsimu mūsų grupės bosistu Dominyku, kuris ne tik grojo bosine gitara, bet ir buvo dar didesnis roko muzikos gerbėjas už mane. Nuo pirmos sekundės radome bendrą kalbą ir pradėjome svajoti apie savo pačių grupę. Po nepilnų metų, kai geriau įvaldėme instrumentus, ši svajonė išsipildė.
DOMINYKAS:
– 2020 m. su Benediktu užsiminėme vienas kitam, jog būtų visai smagu bandyti įkurti grupę ir mudviem kartu groti. Tuo metu tiek aš, tiek ir Benediktas neseniai pradėjome groti savais instrumentais, tad grupės idėja natūraliai šmėstelėjo mūsų galvose. Tada abu klausėmės klasikinio roko: „Led Zeppelin“, „Black Sabbath“, „Deep Purple“, „AC/DC“, „Jimi Hendrix“ ir t. t., tad būtent roko stiliaus grupės ir siekėme, mat buvome labai paveikti klasikinio roko atlikėjų.
KORNELIJA:
– Anksčiau dainavau duete ir kaip solistė, dar niekad nebuvau bandžiusi atlikti roko muzikos ir mažai jos klausydavau. Tačiau mokykloje susipažinusi su Dominyku ir Benediktu, pamačiusi, kokie jie talentingi, išgirdusi grupę „Audra“, iš karto supratau, kad man tai labai patinka, ir užsimaniau tapti jų grupės dalimi.
VYKINTAS:
– Baigęs Telšių meno mokykloje smuiko specialybę norėjau išmokti groti kitu instrumentu – būgnais, todėl siekiau savo svajonės. Pirmus metus mokydamasis perkusijos gavau netikėtą žinutę: „Ar nenorėtum groti būgnais mūsų grupėje „Audra“?“ Tuo metu net nežinojau, kas tai per grupė bei kas jos nariai. Taip pat mane išgąsdino atsakomybė groti būgnais, kai aš tik pirmus metus to mokiausi. Todėl mamos paklausiau: „Kaip mandagiai atsisakyti groti?“
Mamos atsakymas buvo netikėtas: „Tiesiog nueik ir pabandyk.“ Taip ir prasidėjo mano kelionė su „audriukais“.
– Kodėl pavadinimas būtent „Audra“?
BENEDIKTAS:
– Kai grupė dar nebuvo įkurta, tačiau apie tai vis dažniau diskutuodavome, Dominykas vieną vakarą, prieš eidamas namo, pasakė: „Mes būsim audra.“
Pats šio įvykio neatsimena, tačiau man šis palyginimas pasirodė kaip gan tinkamas pavadinimas grupei. Po grupės pirmos repeticijos pavadinimą pasiūlė kitas narys, ir tada jau buvo nuspręsta – būsime „Audra“. Man šis pavadinimas reiškia mūsų veiklos chaotiškumą ir emocijų, patiriamų grojant, stiprumą.
– Kada įkūrėte savo grupę?
BENEDIKTAS:
– Grupę įkūrėme 2021 metų balandžio gale, šiaip ne taip atradę vietą, kur galėtume susirinkti pagroti. Ta vieta buvo Telšių jaunimo centras, kuris labai draugiškai ir svetingai iškart mus priėmė. Ir dabar kartais ten pagrojame.
– Muzikos mokotės savarankiškai ar muzikos mokyklose, studijose ir pan.?
BENEDIKTAS:
– Esu savamokslis. Pradėjau groti ukulėle per karantiną, 2020 m. pavasarį, o jau vasarą perėjau prie gitaros. Kadangi niekur nesimokėme muzikos teorijos, kartais rašant dainas ar transponuojant kitų atlikėjų kūrinius būna sunku suprasti, kas ir kodėl grojama, tačiau, mano nuomone, šis „klaidžiojimas“ mus dar labiau jungia, nes viską išsiaiškiname bendromis jėgomis.
DOMINYKAS:
– Aš savamokslis. Bosine gitara savarankiškai grojau po 4–6 val. karantino metu, tad nemažai pramokau kopijuodamas kitų muzikantų grojimo stilių, bandydamas išmokti groti sau patinkančias dainas. Po to apie pusę metų ėjau į „Fasoul“ muzikos mokyklą, veikusią Telšiuose.
KORNELIJA:
– Nuo mažų dienų labai mėgau dainuoti ir būdama antroje klasėje tapau Ryškėnų dainavimo kolektyvo nare. Šis kolektyvas man suteikė didelį bagažą patirties scenoje, daug praktikos dainuojant. Visada būsiu dėkinga kolektyvo vadovei Nijolei Činskienei už tikėjimą manimi, perteiktas žinias ir didžiulį darbą su manimi, kuris labai padėjo tobulėti ir augti.
VYKINTAS:
– Nuo pirmos klasės lankiau smuiko pamokas Telšių meno mokykloje. Baigęs smuiko specialybę pasirinkau Telšių meno mokykloje būgnų ir gitaros specialybes, taip pat įstojau į vaikų ir jaunimo folkloro ansamblį „Čiučiuruks“ bei nenorėdamas prarasti įgytų smuiko grojimo įgūdžių grojau Telšių meno mokyklos smuikininkų ansamblyje.
– Ar kuriate savo kūrybos dainas, ar perdainuojate kitų grupių dainas? Jei dar nekuriate patys, ar yra planuose kurti?
BENEDIKTAS:
– Koncertuose vis dar grojame kitų atlikėjų dainas, tačiau vis daugiau repeticijų paskiriame kūrybai. Jau turime ne vieną autorinę dainą ir netgi buvome išvykę dviejų iš jų įrašyti. Už kelių savaičių išleisime pirmąjį singlą su dviem savo dainomis.
– Kaip sekasi muzikinė veikla?
BENEDIKTAS:
– Nuolat turime kam ruoštis, kuriame repertuarą. Pavadinimą „Audra“ žino vis daugiau žmonių. Kaip moksleiviai, žinoma, negalime muzikai atiduoti viso savo laiko, tačiau nesiekiame greitos šlovės ar pasisekimo. Mano nuomone, pagrindinė mus varanti jėga – meilė muzikai ir artimas tarpusavio ryšys.
DOMINYKAS:
– Gaila, jog negalime susitelkti šimtu procentų vien ties muzika dėl artėjančių egzaminų. Esu patenkintas mūsų pasiekimais ir manau, jog laikui bėgant ir daugiau koncertuosime, ir daugiau rašysime, kursime, įrašinėsime. Žinojimas, jog netrukus paleisime į pasaulį dainas, prie kurių visi grupės nariai tiek daug prisidėjome, – labai smagus ir gan jaudinantis jausmas.
– Ar grupės nariai tarpusavyje palaikote draugiškus santykius? Ar esate tik kolegos, ar ir geri draugai? Gal turite kažkokių savo dalykų, pvz., muzikos kūrybos vakarai, kino vakarai drauge ar pan.?
BENEDIKTAS:
– Esame puiki komanda. Jei nerepetuojame, susitinkame pabūti kaip draugai.
DOMINYKAS:
– Visi esame labai artimi draugai. Kartais net keista, jog beveik visiškai tarpusavyje nesikivirčijame. Liūdna, kad Kornelija dabar studijuoja Vilniuje, tai atstumas pakiša koją ir visiems kartu pagroti, ir pasėdėti, ir visiems kartu pasipliurpti. Mūsų repeticijas galima vertinti kaip savotiškus muzikos kūrybos vakarus, mat dažniausiai repetuoti ateiname be kažkokių konkrečių tikslų.
KORNELIJA:
– Visi labai gerai sutariame ir palaikome šiltus, draugiškus santykius. Grįžusi į Telšius visada skubu su visais susitikti repeticijose, kuriose ne tik dirbame ir kuriame, bet ir taip pat smagiai kartu pabūname, prisijuokiame. Labai džiugu, kad kartu mėgstame ir keliauti, nuvykti į koncertus, kurti gražius prisiminimus drauge.
VYKINTAS:
– Nors ir esu jauniausias grupės narys, tikrai toks nesijaučiu. Kartu ne tik repetuojame, kai turime laisvo laiko, bet ir savaitgaliais susitinkame kitoje aplinkoje: sėdime pas Korneliją šiltame garažiuke ir aptarinėjame ateities planus. Net gyvenime nutikus netikėčiausiems dalykams ir prireikus pagalbos, visada drąsiai galiu kreiptis į bet kurį grupės narį, kuris net nedvejodamas neatsisakys padėti.
– Ar turite daug koncertinės veiklos? Koks ir kur buvo jūsų pirmasis debiutas?
BENEDIKTAS:
– Koncertuojame bent kartą per mėnesį, įvairiuose miestuose ir įvairiomis progomis. Žinoma, kartais norisi pakoncertuoti dažniau, bet tenka eiti į mokyklą, nepakanka laiko. Mūsų debiutas buvo Kražiuose, per jaunimo muzikos festivalį „Muzikos džiunglės“. Žinoma, labai jaudinomės, viskas buvo labai nauja, tačiau tai buvo nepakartojama patirtis, apie kurią bus galima pasakoti ir anūkams (begrojant du kartus dingo elektra, prieš koncertą miestelio centre girdėjome, kaip skerdžiama kiaulė, ir panašiai).
DOMINYKAS:
– Kol kas dabar daug nekoncertuojame. Pirmasis mano debiutas buvo Kražiuose 2021-ųjų vasarą.
KORNELIJA:
– Mano pirmasis debiutas su grupe buvo Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje. Buvo labai daug jaudulio, nes tai buvo mano pirmas kartas scenoje atliekant roko stiliaus muziką. Nekoncertuojame labai daug, bet muzikinės veiklos tikrai užtenka.
VYKINTAS:
– Koncertinės veiklos yra pakankamai, todėl kartais tenka rinktis tarp grupės ir asmeninio gyvenimo. Mano pirmasis debiutas drebančiomis kinkomis buvo „Lyderiukų“ pasirodyme Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje.
– Įsimintiniausias koncertas?
BENEDIKTAS:
– Įsimintiniausias koncertas taip pat vyko Kražiuose, praeitų metų rugpjūtį. Kražiuose koncertavome jau trečius metus (mus pristatė kaip „Kražiuose užaugusius“), ir šįkart mus paskyrė pasirodyti vakare, jau susirinkus visiems vakaro žiūrovams, prieš pat paskutinį vakaro koncertą. Grojome tikrai puikiai, sulaukėme daug aplodismentų, o ir žmonių skaičius buvo mums sunkiai suvokiamas.
– Kokiomis dar veiklomis, be muzikos, užsiimate?
BENEDIKTAS:
– Renku vinilines plokšteles, domiuosi istorija.
DOMINYKAS:
– Aš esu mėgėjas aktorius, 14 metų vaidinu Telšių Žemaitės dramos teatre. Domiuosi istorija, archeologija, mėgstu skaityti, kartais rašau.
KORNELIJA:
– Studijuoju psichologiją, daug ja domiuosi.
VYKINTAS:
– Laisvalaikiu mėgstu važinėti dviračiu, tyrinėti apleistas vietas, kurti laužus, stebėti ugnies šokį ir žiūrėdamas į tai semtis naujų idėjų. Taip pat mokiausi Broniaus Oškinio vaikų aviacijos akademijoje, įgijau vaikų aviacijos jaunojo piloto licenciją.
– Kokie tolesni grupės planai?
BENEDIKTAS:
– Planuojame nesustoti, kuo daugiau kurti ir kuo greičiau pradėti groti vien autorines dainas, tačiau svarbiausia – nesustoti mėgautis ir nuolat tobulėti.
DOMINYKAS:
– Manau, jog bandysime patekti į LRT „Opus“ programą, stengsimės kiek įmanoma daugiau koncertuoti.
