Prezidentės vetuotas, bet praėjusios kadencijos Seimo priimtas, naujos kadencijos parlamentarų pristabdytas naujasis Darbo kodeksas – lyg pabaisa, tūnanti kažkur šešėlyje, kurios grėsmę dirbantys žmonės virš savęs jaučia tarsi Damoklo kardą.
Darbo kodeksas buvo priimtas, nors, kaip rašoma www.delfi.lt, 2016 m. liepos mėnesį atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, nepalankiai projektą vertino 50,7 proc. gyventojų, greičiau nepalankiai – 14,2 proc., greičiau palankiai – 2,7 proc., palankiai – 1,4 proc.
Manoma, kad pritarimas socialiai nejautriam Darbo kodeksui vienai stipriausių partijų – socialdemokratams – kainavo prarastą rinkėjų pasitikėjimą, kaip kad jo kritikavimas Valstiečių ir žaliųjų sąjungai plačiai atvėrė duris į valdžios olimpą.
Artėjant liepos mėnesiui, kai Darbo kodeksas įsigalios, skubama ieškoti visas puses tenkinančių sprendimų, taisyti, kas yra pataisoma, tačiau jau dabar matyti, jog pasiekti, kad kodeksas būtų vienodai naudingas ir darbdaviams, ir darbuotojams, – utopinė užduotis.
Kaip rašo www.delfi.lt, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Tomas Tomilinas pripažįsta, kad atidėtas Darbo kodeksas buvo parašytas verslininkų pageidavimu, norint lengviau atleisti darbuotojus. Tačiau jis su Trišalės tarybos pataisomis turės būti priimtas, o darbuotojai už savo atlyginimus turi kovoti burdamiesi į profsąjungas ir derėdamiesi dėl kolektyvinių sutarčių.
Mano nuomone, toks Darbo kodeksas, koks jis yra priimtas, emigrantų į Lietuvą nesugrąžins, o dar labiau paskatins žmones ieškoti palankesnių gyventi vietų. Tik nei politikams, nei tuo labiau darbdaviams dėl to galvos neskauda. Juk jei neliks dirbančių savų žmonių, į tuščias darbo vietas bus lengviau leista atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių, kuri bus ne tik pigesnė, paklusnesnė, bet adaptavimosi svečioje šalyje laikotarpiu ir beteisė.
Manau, kad tokiais žingsniais žengdami net nepajusime, kaip savoje šalyje tapsime mažuma. Bet juk ir tai būtų ne bėda. Politikai turėtų naujų politikavimo temų – galėtų diskutuoti, dėl ko taip atsitiko, ieškoti problemų sprendimų.
O jei pasidarys visai riesta, galės, kaip tai dabar madinga, kaltę suversti Europos Sąjungai. Juk, kaip rašoma jau minėtame portale, „Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas savo ruožtu pastebėjo, jog Darbo kodekso įsigaliojimas yra svarbus norint, kad Europos Komisija pripažintų darbo santykių reformą struktūrine. To nepadarius, Europos Komisija galėtų priekaištauti Lietuvai dėl biudžeto deficito. Taigi iš esmės valdantieji baiminasi, kad, neįsigaliojus naujam dar senosios valdžios priimtam Darbo kodeksui, Lietuva turės susiveržti diržus“.
Tad jei Lietuvos padangėje nušvinta saulė – tai mūsų partijų nuopelnas, jei dangų užtemdo tamsūs debesys – kalta Europos Sąjunga. Ta pati Bendrija, į kurią įstojome tų pačių politikų vedami 2004-ųjų gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbininkų dieną.
