Aną savaitę, artėjant rinkimams, vienas bendradarbis uždavė klausimėlį: „Tai ką, kolegos, darysim meru?“ To užteko, kad užvirtų „politikieriškos“ diskusijos. Galų gale sutarėme, kad antruoju turu realiausiai kvepia trims kandidatams į merus: dabartiniam rajono vadui Audriui Klišoniui, konservatorei Astai Beierle Eigirdienei ir „vieningam plungiškiui“ Robertui Endrikui. Kitus iškart palikome už borto. Ir neapsirikome: tvirčiausiu žingsniu į antrąjį turą įžengė A. Klišonis, kartu su juo – A. Beierle Eigirdienė, už nugaros palikusi jai ant kulnų nuožmiai mynusį R. Endriką.
Tarp kandidatavusiųjų į merus turėjome tik vieną dailiosios lyties atstovę. Moteriškas solidarumas asmeniškai man leidžia padžiūgauti, kad ta kandidatė pirmajame rinkimų ture be didelio vargo „ant menčių paguldė“ penkis konkurentus vyrus. Antrajam turui liko tik vienas. Koks likimas laukia likusiojo, dar nežinia – gal pergalės laurai, o gal ir pralaimėjimo kartėlis. Nors už A. Klišonį pirmajame ture balsavo 5 403 rinkėjai, o už A. Beierle Eigirdienę – tik 2 766, teigti, kad antrojo turo rezultatas iš anksto aiškus, būtų pernelyg drąsu. Nes rinkėjai tik atrodo nuspėjami, bet jie tokią riebią kiaulę gali pakišti, kad… (juk pamenate 2012 metų rinkimus į Seimą, kai seno parlamento vilko Jurgio Razmos vos vos politikos naujokas Mindaugas Jurčius „neprarijo“). Tad, kaip liaudis kalba, neperšokęs griovio, nesakyk „op“. Nes dar tikrai neaišku, jį ar ją puošime mero regalijomis.
Jei manote, kad puoštis labiau patinka moterims ir kad regalijos labiau prie veido tiktų poniai Astai, klystate. Nes gražūs nori būti ir vyrai. Tuo galutinai įsitikinau antradienį, pažiūrėjusi televizijos laidą „Prieš srovę“, kurioje žurnalistė „intervavo“ pas mus taip gerai žinomą gydytoją ir politiką Visvaldą Nekrašą. Šis tiek daug kartų pakartojo frazę „gražus vyras“, kad abejonių tikrai neliko – epitetas „gražuolis“ paglostytų daugelio vyrų ausį. Kaži kodėl mes, moterys, norime, kad jie būtų protingi ir lydimi sėkmės, labiau darbštuoliai nei gražuoliai. O jie apie save: „Aš gražus vyras, gražus vyras…“ Lyg povai spalvingas uodegas išskleidę…
Antradienio vakarą TV eteryje „žibėjo“ ne tik ponas Visvaldas, bet ir kiti plungiškiai: ponas Jonas, ponas Boleslovas. Pastaruosius – nuolat besiriejančius kaimynus – rodė per kitą kanalą, per kitą laidą. Tad, kur bejungtum, visur Plungės vardas skambėjo. Žodžiu, esame tikra „žvaigždžių“ kalvė, tad ne be reikalo ir į „Supermiesto“ titulą pretenduojame, kur vėlgi mums lygių nėra. Ir kas pasakys, kad Plungėje neįdomu gyventi, kad čia niekas nevyksta. Vyksta vyksta. Ir dar kaip! Štai kiek įdomybių, rietenų, intrigų, aistrų. Taigi esame „superiniai“, beliko tik supermerą (-ę) išsirinkti…
