Rugpjūčio 30 dieną Plungės Žemaičių dailės muziejuje atidaryta šiuolaikinio meno paroda „Sveiki gyvi, maestro Pranciškau Smuglevičiau, II“ įprasmina net dvi sukaktis. Viena jų – dailininko, nacionalinės dailės mokyklos pradininko Pranciškaus Smuglevičiaus gimimo 280 metų jubiliejus, kita – Lietuvos dailininkų sąjungos įkūrimo 90-metis.
Džiaugėsi sukaktimis, minimomis Plungėje
Į parodos atidarymą suvažiavusius svečius, jos iniciatorius ir darbų autorius sveikino Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė. Priminusi, kad šie metai Lietuvos kultūrai yra turtingi svarbių sukakčių – M. K. Čiurlionio gimimo 150 metų jubiliejus, žymiausio Lietuvos klasicizmo dailininko P. Smuglevičiaus gimimo 280 metų sukaktis, Lietuvos dailininkų sąjungos įkūrimo 90-metis, – džiaugėsi, kad visos šios datos yra švenčiamos Plungėje.
Pranciškus Smuglevičius – žemaitiškų šaknų
dailininkas
P. Smuglevičius užima ypatingą vietą Lietuvos dailės istorijoje. XVIII a. pab.–XIX a. pr. jis buvo vienas populiariausių ir labiausiai vertinamų vietinės kilmės dailininkų, savo išsilavinimu ir profesiniu pasirengimu lenkęs daugelį amžininkų.
Gimė Pranciškus Varšuvoje, iš Žemaitijos kilusio tapytojo Lukošiaus Smuglevičiaus šeimoje. Buvo vienas iš septynių vaikų. Augęs meniškoje šeimoje ir pats susidomėjo tapyba. Dailės mokėsi pas tėvą, taip pat ir pas giminaitį, daugelyje Lietuvos bažnyčių paveikslus kūrusį dailininką Simoną Čechavičių.
1763 m. aštuoniolikmetis išsiųstas į Romą, pirmus dvejus metus dailės mokėsi privačiai, o 1765 m. įstojo studijuoti į Šv. Luko akademiją. Būtent gyvendamas Italijoje susiformavo ir išgarsėjo kaip vienas pirmųjų XVIII a. klasicizmo stiliaus kūrėjų Europoje.
Ryškų pėdsaką dailininkas paliko ir Varšuvoje. Karaliaus užsakymu nutapė Bazilijonų Marijos Žengimo į dangų bažnyčiai keturis altorių paveikslus, dekoravo Varšuvos bažnyčią Ujezdovo priemiestyje. Įsirengęs savo dirbtuves, įsteigė privačią dailės mokyklą, kurioje mokėsi vėliau garsiais tapę dailininkai.
P. Smuglevičius Vilniuje gyveno 1797–1807 m. Vadovavo Piešimo ir tapybos katedrai Vilniaus universitete, mokė studentus piešimo ir tapybos. Jo kūryba ir pedagoginė veikla turėjo didelę įtaką lietuvių dailės plėtotei. Kūryba, telkianti dėmesį ir į istorinę atmintį, ir kasdienį žmonių gyvenimą, buvo kertinė nacionalinio meno raidai.
Parodoje – 29 dailininkų darbai
Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė džiaugėsi, kad šios garsios asmenybės jubiliejų nutarta pažymėti ne kokiu memorialiniu ženklu, o paroda, sujungiančia visą plejadą kuriančių dailininkų: „Jei tikėsime menu, emocijomis ir dvasingumu, tai tikėtina, kad pats maestro P. Smuglevičius čia yra kartu su mumis ir girdi visas mūsų ištaras.“
Pasak E. G. Bogdanienės, savo veiklos 90 metų sukaktį švenčianti Lietuvos dailininkų sąjunga didžiuojasi, kad paroda „Sveiki gyvi, maestro Pranciškau Smuglevičiau, II“ yra vienas iš programos, skirtos draugijos jubiliejui pažymėti, renginių.
Parodoje kūrybinį dialogą su maestro kuria 29 dailininkai. Anot menotyrininkės Vaidos Ragėnaitės, šie darbai – labai drąsūs. „Džiugu, kad P. Smuglevičiaus darbų tąsa vyksta. Gera pamatyti, kokie skirtingi yra kūrėjai, skirtinga jų raiška, kaip skirtingai jie traktuoja sąsajas su P. Smuglevičiumi. Ši paroda – tiltas su praeitimi. Kaip manote, ką galvotų P. Smuglevičius, žvelgdamas į Jūsų darbus, kaip jis reaguotų į šiuolaikinį meną?“ – kvietė diskutuoti autorius menotyrininkė.
Tarp darbus pristatančių autorių – ir pagrindinis parodos kuratorius, tapytojas Ričardas Zdanavičius bei jo žmona Loreta Zdanavičienė. R. Zdanavičius – restauratorius, dirbęs restauruojant P. Smuglevičiaus darbus. Jis įdėjo daug pastangų, kad ši paroda būtų suorganizuota, paskatino menininkus interpretuoti klasicizmo maestro kūrybos dvasią.
R. Zdanavičius džiaugėsi, kad dirbo su stipria komanda, kad darbams eksponuoti skirta puiki erdvė, kad P. Smuglevičius po šios parodos bus dar žinomesnis. „Jis neturėjo kito ginklo kaip teptuką“, – priminė garsios asmenybės biografijos faktą, kai palaikydamas 1794 m. sukilimą dailininkas piešė paveikslus, vaizduojančius to meto įvykius ir politikus.
Lietuvos dailininkų sąjungos organizuota paroda, kurioje eksponuojamos šiuolaikinių kūrėjų refleksijos į prieš daugiau nei du šimtmečius kūrusio klasicizmo pradininko kūrybinį palikimą, veiks iki sausio 15 dienos.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
