Vasara Kuliuose nebeįsivaizduojama be Sofijos festivalio. Ir ypač šiemet, kai turininga kultūrine programa viliojantis renginys visus kvietė jau dešimtąjį kartą. Jubiliejinis festivalis šįkart buvo glaudžiai susijęs su Sofija Kymantaite-Čiurlioniene: ne viena veikla buvo orientuota į šios asmenybės atminimą – juk šiais metais minimos 140-osios šios moters gimimo metinės.
Kaip pažymėjo Sofijos festivalio organizatoriai, S. Kymantaitė-Čiurlionienė lietuvių kultūroje dažnai yra minima šalia savo vyro žymaus dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, tačiau festivalis ją pristato ir kaip savarankišką asmenybę – kūrėją, kritikę, lietuvybės ir modernizmo idėjų puoselėtoją ir tarptautininkę, vieną iš tų žmonių, kurie Lietuvos idėją gynė ir pačioje šalyje, ir už jos ribų.
Įdomu tai, kad neoficialų startą jubiliejiniam Sofijos festivaliui davė dar gegužę Žemaičių dailės muziejuje įvykęs Prancūzijos ansamblio „Antiphona“ koncertas. Progą pamatyti svečių programą turėjo ir Klaipėdos publika: čia taip pat surengtas šio ansamblio pasirodymas. Sulaukus liepos, festivalis grįžo ten, kur ir prasidėjo – į Kulius – miestelį, kur jau dešimtą kartą kvietė vietos žmones, o ir visus norinčius, išgirsti kamerinės muzikos skambesį, dalyvauti spektaklių premjerose, pažinti kitokio formato meną ir jo kūrėjus. Liepos 3–12 dienomis Kuliai tapo tikra meno meka, kurioje gražiausiomis spalvomis skleidėsi pagrindinė šio festivalio programa.
Jubiliejinio Sofijos festivalio pradžia Kuliuose – liepos 3-iąją vykęs kamerinės muzikos koncertas. Kulių kultūros centre buvo surengtas „Meta Piano Trio“ pasirodymas. Trys ryškūs jaunosios kartos Lietuvos atlikėjai – smuikininkė Marija Pranskutė, violončelininkas Deividas Dumčius ir pianistė Julija Bagdonavičiūtė – dovanojo nepamirštamą vakarą. Įsimintinas jis buvo dar ir tuo, kad muzikos klausytasi sėdint naujose patogiose Kulių kultūros centro salės kėdėse, kurios baigtos montuoti prieš pat koncertą. Kuliškiai ilgai laukė šių pokyčių.
Sofijos festivalio renginiai tęsėsi ir kitą dieną. Liepos 4-oji atnešė į Kulius egzotikos – miestelyje svečiavosi iš Prancūzijos atvykęs kolektyvas „Dimi Ni Fanga“. Jis kvietė į Afrikos tradicinio ir šiuolaikinio šokio spektaklį su gyva perkusija. Po pasirodymo žiūrovai buvo raginami pasilikti ir iš arčiau susipažinti su Afrikos šokių judesiais – juos trumpai išbandyti patiems. Įdomu tai, kad šie atlikėjai pirmą kartą lankėsi Lietuvoje ir Kuliuose surengė vienintelį savo pasirodymą. Džiugu, kad žiūrovai šiltai sutiko svečius ir aktyviai įsitraukė į praktines Afrikos šokio užduotis.
Jubiliejinio festivalio renginiai Kuliuose vyko ir kitomis dienomis. Tarp programoje numatytųjų buvo ir įvietinto teatro premjera „Liudijant su bangos ženklu“, kurio autorė – viena iš Sofijos festivalio pagrindinių sumanytojų ir organizatorių Raimonda Masalskienė. Šis renginys, tiksliau – spektaklis-ekskursija, kvietė žiūrovus į XVIII a. Kulių bažnyčios istorinio „Virenės“ pastato erdves, kur jų laukė audiovizualinė instaliacija ir istorijų koliažas, kuriame, pasak organizatorių, vaizdas ir garsas kūrė dialogą ir kvietė ne tik klausytis, stebėti ir liesti, bet ir ragauti istorijos skonių.
Minint Lietuvos valstybės dieną Sofijos festivalio rengėjai surengė diskusiją „Sofija – ateities moteris“. Jos metu bandyta ieškoti atsakymo į klausimą, ar šiandien tebėra aktualūs moterų klausimai, kuriuos kėlė XX a. pirmosios pusės rašytojos.
Liepos 6-oji pažymėta ir Taško teatro komedijos „Romeo ir Džiuljeta“ pristatymu. Be jokios abejonės, visus intrigavo ir raginimas dalyvauti muzikinėje instaliacijoje „Lino gijų būgnas“ Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje. Menininkai iš Japonijos Tomoo Nagai (perkusija) ir Momo Suzuki (siūlų grafika) kvietė į subtilią garsinę patirtį, kurioje japoniško šilko stygos suskambėjo lietuvišku linu įtemptame būgne. Išties stebinantis renginys.
Ypatingo dėmesio sulaukė organizatorių vienu svarbiausių šiųmečio festivalio renginių įvardintas Sofijos skulptūros atidengimas. Jos autorius – Mykolas Sauka. Idėja taip įprasminti S. Kymantaitės-Čiurlionienės atminimą Kuliuose sutapatinta su siekiu ją pristatyti ir parodyti kaip asmenybę, kurios „laikysena jungė lietuvybę, kultūrą ir tarptautinį matmenį“. Taigi nuo šiol Kulių parkas puošis dar vienu lankytinu objektu. Beje, tas pats menininkas yra autorius ir dar vieno parke esančio kūrinio – Sofijos suolelio.
Sofijos festivalis, tikimasi, atsisveikino iki kitų metų. Jo rengėjams džiugu girdėti, kad per savo gyvavimo metus festivalis visame regione įsitvirtino kaip nuosekliai profesionalią tarptautinę kultūrą puoselėjantis kultūros įvykis. Organizatoriai, tarp kurių – jau minėtoji R. Masalskienė ir žymus aktorius bei teatro pedagogas ir dėstytojas Valentinas Masalskis, pabrėžia, kad jiems svarbu ne tik paruošti patrauklią savaitės renginių programą, bet ir užtikrinti kultūrinės veiklos tęstinumą, formuoti kultūros vartojimo įpročius nuo centrinių miestų nutolusiose vietovėse. Kulius Sofijos festivalis pelnytai įrašė į šalies išskirtinių kultūros renginių žemėlapį.
Eglės SABALIAUSKAITĖS nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
