Nepelnytai pamirštas. Retai prisimenamas. Visai nežinomas. Taip galima pasakyti, kai užsimenama apie Juozą Čiuldą – kunigą, kalbininką, teologijos magistrą, prieš 230 metų gimusį Jovaišiškės kaime, tuometiniame Plungės valsčiuje. Bene vienas svarbesnių šio žmogaus darbų yra tai, kad jis parašė knygą „Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles“. Taigi J. Čiuldos vardas šiandien turėtų būti ypač svarbus Plungės kraštui, nes būtent čia prasidėjo šios iškilios asmenybės, savo darbais prisidėjusios prie žemaičių kalbos istorijos, gyvenimo kelias. Džiugu, kad atsirado entuziastų, kurių iniciatyva J. Čiuldos atminimas, net ir praėjus šimtmečiams po gimimo, ne tik prisimintas, bet ir įamžintas: jo garbei gimtame kaime pasodintas ąžuoliukas.
Iš Jovaišiškės – į mokslo ir kunigystės kelią
Informacijos apie Juozą Čiuldą nėra daug. Enciklopedijose nurodoma, kad jis gimė Motiejaus ir Pranciškos Čiuldų, galbūt turėjusių bajoriškos kilmės šaknų, šeimoje, o krikšto metrikai, kuriuos yra aptikę ir tyrinėję kalbininkai, patvirtina, kad jis gimė 1796 m. rugsėjo 22 d. Plungės parapijos Jovaišiškės kaime.
Būsimasis kunigas mokėsi dominikonų mokykloje Žemaičių Kalvarijoje, 1816 m. įstojo į Varnių dvasinę seminariją, o po dvejų metų buvo išsiųstas tęsti studijų į Vilniaus vyriausiąją dvasinę seminariją. Ją baigė 1822 m., įgydamas teologijos magistro laipsnį.
Studijuodamas Vilniuje J. Čiulda klausėsi ir moralinių, politinių mokslų, teisės, istorijos paskaitų.
J. Čiulda mirė 1861 m. birželio 11 d. Sarijoje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Jam buvo 64 metai.
Žemaičių kalbai – gramatikos taisyklės
J. Čiuldos vardas Lietuvos kultūros istorijoje pirmiausia siejamas ne tik su kunigyste. Jis buvo žmogus, kuriam rūpėjo gimtoji žemaičių kalba ir jos ateitis.
XIX amžiaus viduryje dvasininkas parašė darbą „Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles“. Gramatika buvo parašyta lenkų kalba, o jos pagrindu pasirinkta žemaičių dounininkų tarmė. M. Čiulda siekė ne tik aprašyti kalbos ypatumus, bet ir bandė jos pagrindu kurti bendrinės žemaičių kalbos sistemą.
Šio darbo likimas buvo neįprastas. Yra išlikę du paties autoriaus ranka parašyti gramatikos švarraščiai: vienas datuojamas 1854 m., kitą M. Čiulda 1855 m. su dedikacija nusiuntė Motiejui Valančiui.
Ironiška, kad veikalas, kurį šiandien galime laikyti reikšmingu žemaičių kalbos istorijos šaltiniu, autoriaus gyvenimo metais taip ir nebuvo išspausdintas. Tik 1993 m. J. Čiuldos gramatika buvo išleista atskira knyga. Ją spaudai parengė ir iš lenkų kalbos išvertė kalbininkas Giedrius Subačius.
Kalbos istorijai reikšmingas ir kitas J. Čiuldos palikimas. Šaltiniuose minimi jo darbai apie lietuvių mitologiją. Jis yra veikalo „Pastabos apie lietuvių mitologiją“ autorius. Taip pat yra sukūręs eilėraščių lietuvių ir lenkų kalbomis.
Plungės krašto žmogus, vertas būti prisimenamas
Nors didžioji gyvenimo dalis prabėgo ne Plungėje, J. Čiuldos gyvenimo pradžia neatsiejama nuo mūsų krašto. Jovaišiškės kaime gimęs kunigas ir kalbininkas paliko pėdsaką Lietuvos kalbos istorijoje, o jo darbai šiandien leidžia geriau suprasti XIX amžiaus žemaičių kalbos situaciją ir tuometines pastangas ją aprašyti bei išsaugoti.
Šiemet pasitinkamos 230-osios J. Čiuldos gimimo metinės. Tai proga prisiminti ne tik istorinę asmenybę, bet ir žmogų, kuriam rūpėjo tai, kas aktualu ir šiandien: kalbos išsaugojimas, jos savitumas ir pagarba gimtajam žodžiui.
Būtent apie tai buvo kalbėta rugsėjo 22 dieną gimtajame J. Čiuldos Jovaišiškės kaime, kur vyko jo atminimui skirtas renginys. Į jį visus sukvietė Plungės Simono Daukanto bibliofilų klubas, remiamas Plungės miesto bibliotekos Mažosios žemaičių kalbos akademijos. Popietės tikslas buvo pasodinti J. Čiuldos atminimui skirtą ąžuolą kaip simbolį šio žmogaus darbų, svarbių Plungės kraštui.
Visus susirinkusiuosius ir atsiliepusius į kvietimą pagerbti kraštietį pasveikino S. Daukanto bibliofilų klubo vadovas Gintautas Černeckis, minėtosios akademijos vadovė Adelė Daukantaitė. Tuo, kad iš praeities prikeliamas garbaus žmogaus atminimas, pasidžiaugė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis, mero patarėja Raimonda Bieliauskienė, kiti svečiai.
J. Čiuldai atminti ąžuolas pasodintas skverelyje prie autobusų stotelės. Šią erdvę nuo šiol prižiūrės Babrungo seniūnija. Seniūnė Rūta Jonušienė ne tik pažymėjo, jog vietos žmonės turi didžiuotis žinodami, kad jų kaime gimė tokia iškili asmenybė, bet ir išreiškė viltį, jog šis atminimas bus tik laukiančių pokyčių pradžia, kuriuos šioje vietoje planuojama įvykdyti ateityje.
J. Čiuldai skirtą atminimo skverelį ketinama paženklinti ir paminkliniu akmeniu.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
